Neįgaliųjų sportas: ar lemta būti lygiems tarp lygių?

Skaityk lengvai

Daugelį metų Lietuvos neįgaliųjų sportas buvo tarsi visuomeninio gyvenimo užkulisiuose: egzistavo, bet kažkur šalia, kažkaip kitaip. Kas ketveri metai geriausi neįgalieji sportininkai būdavo iškilmingai išlydimi į paralimpines žaidynes, taip pat iškilmingai sutinkami, net apdovanojami, o paskui vėl keleriems metams pamirštami. 

Kelialapį į paralimpines žaidynes turinti maratonininkė Aušra Garunkšnytė su treneriu Linu Balsiu. LPAK archyvo nuotr.

Kelis kartus skyrėsi pasaulio čempionatams ir paralimpinėms žaidynėms besirengiančių sportininkų stipendijų dydžiai, premijos už iškovotus medalius. Tiek Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK), tiek patys negalią turintys sportininkai per beveik 30 nepriklausomos Lietuvos valstybės metų šį klausimą kėlė ne kartą, bet, kaip tokiais atvejais sakoma: šuo loja, o karavanas eina toliau. 

REKLAMA

LPAK generalinio sekretoriaus Pauliaus Kalvelio teigimu, situacija į gera pasikeitė 2018 metais priėmus naująjį Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Sumažėjo atotrūkis tarp neįgalių ir negalios neturinčių sportininkų stipendijų, atsirado didesnis politikų, sporto valdininkų supratimas ir palaikymas. 

Iš kairės: Treneris Linas Balsys, maratonininkė Aušra Garunkšnytė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius ir generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. LPAK archyvo nuotr.

Siekia suvienodinti sportininkų stipendijas 

Šiais metais LPAK vėl kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siūlydamas Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimus, kuriais būtų sulygintos neįgalių ir negalios neturinčių sportininkų stipendijos, padidintas šias stipendijas galinčių gauti neįgalių sportininkų skaičius. „Šį kartą į mūsų siūlymus buvo pažiūrėta geranoriškai, – sako P. Kalvelis. – Vyriausybė Seimui pateikė pluoštą Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimų, tarp kurių yra ir mūsų siūlymai. Labai tikėtina, kad šie pakeitimai bus priimti dar šioje Seimo sesijoje ir įsigalios jau 2021 metais.“ 

Jeigu Vyriausybės siūlomi įstatymo pakeitimai būtų priimti, pagaliau ne tik būtų suvienodintos visų – tiek įgalių, tiek neįgalių – sportininkų stipendijos, bet ir sąlygos jas gauti. Šiuo metu olimpinių žaidynių, pasaulio čempionatų dalyviai į stipendijas gali pretenduoti užėmę 1–8 vietas, neįgalūs sportininkai – paralimpinėse žaidynėse užėmę 1–6 vietas, o pasaulio čempionatuose tik 1–3 vietas. Priėmus įstatymo pakeitimus stipendijas gautų visi sportininkai, aukščiausio rango varžybose užėmę 1–8 vietas, Europos čempionatuose – 1–3 vietas. 

Kelialapį į paralimpines žaidynes turi ir Lietuvos vyrų golbolo rinktinė. LPAK archyvo nuotr.

Pasak P. Kalvelio, labai svarbu, kad priėmus LPAK siūlymus, stipendijas gautų pasaulio ir Europos jaunimo čempionatų nugalėtojai bei prizininkai: „Pagerėtų sąlygos ne tik jau sporto aukštumų pasiekusiems atletams, bet ir jaunimui. Rasti jaunų, perspektyvių sportininkų įmanoma, klausimas, kaip juos užsiauginti, motyvuoti? Pirmieji žingsniai didžiajame sporte paprastai būna finansiškai gana skausmingi – sportininkai dar nėra pasiekę aukštų rezultatų, rasti rėmėjų jiems sunku, o profesionalus sportinis inventorius kainuoja brangiai. Valstybė ateitų tokiems žmonėms į pagalbą, parama sportui prasidėtų nuo ankstesnių žingsnių nei dabar.“ 

REKLAMA

„Belieka laukti ir tikėtis, kad Seimas priims Vyriausybės siūlomus įstatymo pakeitimus, – situaciją komentuoja LPAK prezidentas, Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių rutulio stūmimo rungties nugalėtojas Mindaugas Bilius. – Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje visose gyvenimo srityse vyksta integraciniai procesai. Mūsų sportininkai kartu su sveikaisiais dalyvauja Lietuvos lengvosios atletikos, dviračių plento čempionatuose, dėl bendrų čempionatų tariamės su Lietuvos plaukimo federacija. Logiška būtų, kad sportininkų gaunamos stipendijos, sąlygos ruoštis varžyboms irgi taptų vienodos.“ 

Kuris iš šių požymių nebūdingas bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Ciklinė nuotaikų kaita
Haliucinacijos
Nervingumas ir pyktis
Nemiga
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris iš šių požymių nebūdingas bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus būsenai?
Ciklinė nuotaikų kaita
22.9%
Haliucinacijos
53.1%
Nervingumas ir pyktis
9.9%
Nemiga
14.1%

REKLAMA

Kol kas atviras premijų už iškovotus medalius klausimas. Neįgaliems sportininkams jos beveik 7 kartus mažesnės nei sveikiesiems. „Premijų dydžius savo nutarimu nustato Vyriausybė. Vyriausybė pritarė siūlymui suvienodinti premijų dydžius, tik kažin ar iki rinkimų šiam klausimui ji ras laiko. Po rinkimų šį klausimą vėl kelsime. Turime vilties, kad šįkart pasiseks. Vis mažiau žmonių mano, kad neįgalių sportininkų aukščiausio lygio varžybose iškovoti medaliai „sveria“ mažiau nei tokio pat rango varžybose laimėti sveikų sportininkų medaliai“, – sako P. Kalvelis. 

Žaidynės skendi migloje 

Tiek sportininkus, tiek visą sporto bendruomenę labiausiai dominantis klausimas – Tokijo olimpinės ir paralimpinės žaidynės. „Turime tą pačią informaciją, kaip ir Lietuvos olimpinis komitetas, – sako P. Kalvelis. – Žaidynės – su pandemija ar be jos – įvyks. Pasakyti ką nors konkretesnio kol kas, deja, negalime.“ 

Šiuo metu Lietuva į paralimpines žaidynes turi du kelialapius – juos iškovojusi šalies vyrų golbolo rinktinė ir maratonininkė Aušra Garunkšnytė. P. Kalvelio nuomone, teisę dalyvauti žaidynėse turėtų iškovoti neįgalūs lengvaatlečiai, plaukikai, irkluotojai, dziudo imtynininkai. 

Tikimasi, kad Lietuvos paralimpiečių delegacija Tokijuje bus gausesnė nei buvo Rio de Žaneire – tuomet mūsų šaliai atstovavo 13 sportininkų. Antra vertus, dabartinėmis sąlygomis sunku prognozuoti sportininkų startus, tarptautines varžybas. Anot P. Kalvelio, bus iššūkis tiek į jas išvykti, tiek įvykdyti paralimpinių žaidynių normatyvus. Tarptautinis paralimpinis komitetas normatyvų nežemina, nes dalis sportininkų 2018 metais juos jau įvykdė, todėl žemesni normatyvai reikštų nevienodas konkurencines sąlygas. 

„Realiai galutinė Lietuvos paralimpinės delegacijos sudėtis turbūt paaiškės tik kitų metų liepos 1 dieną“, – savo pasakojimą apie rengimąsi žaidynėms baigia LPAK generalinis sekretorius.

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų