Perėjoje partrenktą 20-metę Aušrinę nubloškė 32 metrus: iki šiol kenčia negyjančias žaizdas

Gražią ir saulėtą praėjusių metų rugpjūčio 6-osios pavakarę kaunietė Aušrinė (20) kartu su drauge Pervalkoje traukė prie jūros. Tačiau ši kelionė greitai pasibaigė, kai merginą perėjoje partrenkė jos bendraamžio vairuojamas automobilis. Smūgio būta tokio stipraus, kad merginą jis nubloškė net 32 metrus. Įvykį matę aplinkiniai manė, kad merginos gyvybė užges dar nelaimės vietoje, o gydytojai artimiesiems patarė atsisveikinti su jaunute mergina. 

Aušrinę partrankė pėsčiųjų perėjoje (nuotr. asm. archyvo)
7

Tuo metu Aušrinė praėjusių metų vasarą antrą kartą išvyko dirbti į Pervalkoje esančią kavinę. Prieš tai pas tą patį darbdavį, tik kitoje kavinėje Juodkrantėje, dirbo ir jos brolis Simas. Kadangi jam labai patiko, paklausė, galbūt atsirastų vieta ir jo sesei.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Partrenkta Aušrinė nuo smūgio skrido 32 metrus

Taip Aušrinė atvyko dirbti. Jai irgi labai patiko darbas ir į namus ji grįžo labai laiminga. Kavinėje išdirbo daugiau nei mėnesį ir iškart pradėjo tartis, kad atvyks ir 2019-ųjų vasarą.

„Į Pervalką ji išvažiavo po universiteto sesijos, dar buvo ir sūnaus vestuvės. Ji pradėjo dirbti birželio 29-ąją, o rugpjūčio 6-ąją ją partrenkė“, – skaudžią savo dukters istoriją pradeda Aušrinės mama Eglė.

REKLAMA

Į pajūrį Aušrinė išvyko užsidirbti savų pinigų. Nuo rudens ji žadėjo grįžti į Kauną, susirasti darbą, kurį galėtų derinti su slaugytojos studijomis.

„Aušrinė studijavo slaugą. Viskas gavosi netikėtai. Ji labai greit apsisprendė ir įstojo į slaugą, nes norėjo padėti žmonėms. Jai buvo praktika ir turėjo mėnesį pradirbti ligoninėje. Ji ir neieškojo, kur galėtų praktikuotis Kaune, nes jai labai patiko Klaipėdoje ir norėjo ten praktikuotis, pagyventi. Ji atlikinėjo praktiką Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje vėliau ir gulėjo. Buvo net atbėgusios tos moterys, kurios dirbo kartu su Aušrine, jos lankyti“, – prisimena Aušrinės mama.

Stabdymo žymių nebuvo

Aušrinė jau daugiau nei mėnesį dirbo Pervalkoje, todėl jos aplankyti atvažiavo draugė. Per Aušrinės laisvą dieną jos nusprendė patraukti prie jūros. 17.39 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Neringos mieste, kelyje tarp Nidos ir Smiltynės, perėjoje ties Pervalkos gyvenviete, įvyko avarija. Nelaimės metu sunkiai sužalota mergina.

Pasak įvykio vietoje dirbusių žmonių, stabdymo žymių nebuvo, o kokiu greičiu važiavo devyniolikmetis jaunuolis partrenkęs Aušrinę, taip ir nenustatyta. Merginos mama sako, kad iš vietinių teko girdėti, kad tame kelyje vietiniai mėgsta gerinti vienas kito greičio rekordus ir pažiūrėti, kas greičiausiai įveiks atkarpą nuo Nidos iki Perkėlos.

Kai Eglė sulaukė skambučio, kad Aušrinė pateko į avariją, ji per daug nesijaudino – juk ties perėjomis niekas nelaksto, tad manė, kad tikriausiai dukra atsipirko tik rankos lūžiu arba šoku. Tačiau atvykus į ligoninę, gydytojai pasakė, kad šansų, jog dukra išgyvens, nėra.

„Man iš pradžių buvo sunku patikėti ir galvojau, kad man meluoja, nes buvau dieną prieš avariją su ja kalbėjusi. Tada ji manęs prašė, kad aš jai nupirkčiau ir atvežčiau keletą daiktų. Todėl man tokia mintis atrodė neįmanoma. Pradžioje aš laikiausi labai stipriai, nes tiesiog negalėjau tuo patikėti.

Tik po kelių valandų aš pradėjau suvokti, kad tai ką gydytojai man pasakė, yra realu. Taip pat supratau, kad jeigu aš aikčiosiu, jie man nieko nesakys. Tą vakarą mus į reanimaciją įleido atsisveikinti. Kai aš ją pamačiau visą apibintuotą, užklijuotą, kruviną, negalėjau patikėti, kad čia mano vaikas, bet mačiau jos bruožus ir suvokiau, kad čia Aušrinė“, – pasakoja Eglė.

Aušrinę partrenkė pėsčiųjų perėjoje

Merginą prispaudė automobilis

Pasak mamos, Aušrinei greičiausiai smūgis teko į kojas. Nuo smūgio galingumo ji skrido 32 metrus. Jai nukritus ant pakelės žolės, šalia į medį trankėsi ir automobilis. Kadangi toje vietoje yra nuolydis, automobilis pasviro ir prispaudė merginą.

„Ugniagesiai turėjo pakelti automobilį, kad ją ištrauktų. Liudininkų, kurie matė kaip viskas įvyko tiksliai, nėra. Yra tik moterys, kurios viską pamatė tada, kai jau avarija buvo įvykusi“, – sako Eglė.

Nors Aušrinė prie jūros ėjo kartu su drauge, tačiau draugė viską atsimena šoko būsenoje ir iki šiol sapnuoja košmarus.

„Buvome atsivežę ją į vieną teismą, bet ji pasislėpė man už nugaros ir sakė, kad su niekuo nekalbės, nebent paprašys paliudyti dėl Aušrinės. Tačiau dar kartą jos liudyti nekvietė, sakė, kad užtenka parodymų, kuriuos yra davusi per apklausą“, – pasakoja Aušrinės mama. Po avarijos Aušrinė nebuvo sąmoninga, tačiau dar nebuvo panirusi į komą ir girdėjosi, kaip ji dejavo.

Aušrinę partrenkė pėsčiųjų perėjoje

„Apskritai gydytojai sakė, kad Aušrinė absoliučiai neturėjo šansų išgyventi. Nežinau, kiek laiko klausiau, kol vardijo visus sužalojimus. Gydytojas man pasakė, kad nėra jokios vilties, jog išgyvens ir jeigu ji sulauks ryto, tai bus didžiausia dovana. Jis pasiėmė mūsų telefono numerius ir nuteikė taip, kad yra labai blogai. Visi, kas matė Aušrinės ligos istoriją, pritarė, kad šansų, jog ji gyvens – nebuvo.

Su mumis gydytojas pradėjo kalbėti trečioje paroje. Jis parodė mums rentgeno nuotraukas: visi lūžiai persikreipę, persisukę. Gydytojas sakė, kad nežino net ką tvarstyti, nes pas ją nebuvo nei vienos sveikos kūno vietos. Kai man tai pasakė, galvojau, kad be odos, be nieko ji. Dabar aišku randai dideli ir baisūs, bet kai kurios žaizdos užsitraukė. Gydytojai net nesiuvo kai kurių žaizdų, nes nematė reikalo, jie netikėjo, kad ji išgyvens“, – pasakoja Aušrinės mama.

Liepė šaukti dukrą

Aušrinės operacijos truko 6–7 valandas. Per jas gydytojai sutvarkė atvirus lūžius, dideles žaizdas. Tačiau kitą dieną Eglei atėjus į reanimaciją, ji buvo šokiruota – gydytojai pasitiko ją ašarotomis akimis.

„Kai mes atėjome kitą dieną jos aplankyti, įėjome į reanimaciją ir gydytojai savo kabinete atsistojo, jie visi verkė. Aš nežinojau, ką daryti. Pati stovėjau apsiverkusi. Bet gydytojai pasakė, kad jeigu prie Aušrinės bus bent viena ašara, turėsiu išeiti.

Nesvarbu, ar ji komoje, ar ne. Bijojau eiti pas ją, galvojau, kad kažkas atsitiko. Bet Klaipėdos klinikinės ligoninės reanimacijos personalui galiu skirti tik geriausius žodžius, nes jie rūpinosi, padėjo, atsakė į visus mūsų  klausimus“, – dėkingumo neslepia Eglė.

Dėl sesers avarijos savo medaus mėnesį nutraukė ir vyresnis Eglės sūnus Simas, kuris parėmė mamą kaip tik galėjo. Atvažiavo ir merginos tėtis. Vis dėlto Aušrinė buvo kovotoja ir juodžiausios prognozės nepasitvirtino. Ji ne tik išgyveno pirmąją naktį, bet ir pabudo iš komos.

„Po 3–4 parų jie pradėjo šnekėti, kad laikas Aušrinę kelti iš komos. Ji išgyveno, nors tuo netikėjo niekas. Gydytojai sakė, kad vis tiek negali nieko žadėti. Iš pradžių jie patys bandė prikelti ją iš komos, o vėliau man liepė ją šaukti.

Aš bandžiau taip tyliai ją šaukti. Gydytojas sako, ką jūs čia darote ir tada pats ant visos palatos sušaukė „Aušrine“ lyg šauktų kažką pasiklydusį miške. Mano pačios balsas buvo visiškai nuverktas, todėl pati vos galėjau išlementi kažką“, – jautriai kalba merginos mama.

Kaulus pažeidė infekcija

Iš pradžių Aušrinei buvo užklijuota visa pusė veido ir jos mama tą kartą džiaugėsi, kad nors viena akis bus sveika ir jos dukra galės matyti. „Man, kaip mamai, visada norėjosi daugiau. Nežinau po kiek dienų, kai ji atsimerkė ir kai pamačiau jos žydras dideles akis, buvo kažkas nepaprasto“, – pasakoja ji.

Nors gydytojai pranašavo, kad nėra šansų, jog merginos stuburas bus sveikas, mat ji tiek skrido ir vertėsi, bet vėliau paaiškėjo, kad jis nepažeistas. Tad sveikas merginos stuburas ir išlikęs Aušrinės suvokimas yra didžiausia Dievo dovana Aušrinės artimiesiems.

Aušrinę partrenkė pėsčiųjų perėjoje

„Į Kauno klinikas išvažiavome po dviejų savaičių, nes kai kurios operacijos nėra daromos Klaipėdoje. Kaune po operacijų nieko daug negalėjo daryti, nes Aušrinei yra kaulų infekcija. Vienoje kojoje jau beveik pavyko įveikti kaulų infekciją, o kitoje ne. Ji pasireiškia tada, kai žmogus turi atvirus kaulų lūžius.

Ja galima apkrėsti ir kitus žmones, kurie turi atvirus lūžius, todėl Aušrinė nuo kitų pacientų buvo laikoma griežtai atskirai. Ji turėjo 5 ar 6 pačias baisiausias infekcijas, tačiau iki šiol kaulų infekcija yra pats didžiausias mūsų priešas ir jo nepavyksta nugalėti. Pavyzdžiui, Aušrinė 3 mėnesius gavo pačius stipriausius antibiotikus, bet jie nepadėjo, kaip turėjo“,  – pasakoja Eglė.

Merginos vienoje kojoje atviras lūžis buvo per blauzdą, todėl pavyko sutrumpinti infekuotus kaulus ir suvaldyti infekciją. Tačiau kitoje kojoje atviras lūžis yra per čiurną. „Iš tikrųjų jai yra išimtas ir sąnarys, ir kremzlės, ir toliau laukia kaulų operacijos. Iki dabar bėgo iš tos kojos sekretas ir gydytojai aiškina, kad tai yra sugedusio kaulo syvai.

Kitas operacijas daryti pavojinga dėl kaulų infekcijos. Kairė koja buvo smarkiai sužalota, persisukusi, tam, kad uždengtų nuogus kaulus, reikėjo persodinti odą keturiose kūno vietose. Mūsų dar laukia kelio, raiščių, rankos ir dar ne viena čiurnos operacija. O kiek dar ateityje gali visko išlįsti. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Aušrinei labai skauda galvą, skundžiasi pilvo ir, aišku, kojų skausmais“, – pasakoja Aušrinės mama.

Neužgyjančios žaizdos

Aušrinė jau 9 mėnesius yra gulėjimo režime. Ant jos kojų pritaisytos geležinės konstrukcijos, vadinamos Ilizarovo aparatais. „Iki šiol jai yra negyjančių žaizdų. Ką aš išgyvenau per viruso laikotarpį, net sunku apsakyti. Tiesiog atsiverdavo žaizdos ir pradėdavo trykšti kraujas. Tokiu atveju nežinodavau, ką daryti, aš juk medicininio išsilavinimo neturiu. Mane konsultavo, kad reikia sterilų bintą arba tvarstį įkišti į žaizdą ir užspausti.

Pavyzdžiui, dabar aš turiu perrišti ir dezinfekuoti žaizdas. Dezinfekavimo priemonių mums niekas neduoda. Vaistinėse jų niekas mums neduoda. Poliklinikoje, kai paprašiau, davė keletą  servetėlių. O mums reikia didelių kiekių, nes žaizdos pūliuoja, jas reikia nuolat valyti. Prašiau vaistinių, kad man paliktų, nes turiu namuose tokį ligonių, bet niekas nepaliko“, – sako Aušrinės mama.

Sunku ir tai, kad pati Eglė visą dieną turi dirbti. Iki karantino vis kas nors pabūdavo su Aušrine, bet jam prasidėjus, visi tą pačią dieną pasakė, kad daugiau nebeeis.

„Bet ne dėl to, kad nenorėtų, o tiesiog bijo atnešti ligą Aušrinei. Bet kartais prie durų randama braškių, mangų, kartą net žuvies. Labai prisideda ir artimieji, kas tik kaip gali. Man labai padeda Neringa iš VŠĮ „Išgyvenau“ – nupirko vitaminų, kurie yra labai brangūs. Taip pat labai padeda draugė, kuri gyvena Vokietijoje. Ten ji nupirko ir atsiuntė dezinfekcinio skysčio ir neperšlampamų pleistrų, nes Lietuvoje gauti nepavyko“, – liūdnai priduria Eglė.

Aušrinę partrenkė pėsčiųjų perėjoje

Pradėjo bijoti tamsos

Aušrinė dienomis dažniausiai ir būna viena. Eglė keliasi 5 valandą ryto, kad paruoštų 2 termosus maisto: vieną su pusryčiais, kitą su pietumis. Paskui juos ant stalo rikiuojasi vaisiai, vanduo, vitaminai ir papildai, kurie į eilę sudėti pagal valandas.

„Sudedu ant spintelės visus vaistus ir išeinu į darbą. Vienintelis išsigelbėjimas yra kineziterapeutė, kuri dirba su Aušrine. Aš labai patenkinta ja. Ji padeda jai dienos metu. Aš bandau namo grįžti ir per pietų pertrauką, kai išeina“, – sako Aušrinės mama.

Gydytojai iki šiol nedrąsiai kalba apie ateitį: vienoje pėdoje nėra nervo, todėl jos valdyti Aušrinė negali, o kitoje – infekcija. Medikai siūlė nebevargti ir amputuoti koją, bet Aušrinė nenori nieko kito tik išsaugoti ją. Net ir ligoninėje švenčiant 20-ąjį jos gimtadienį, vienintelis merginos noras buvo kojos.

„Iš pradžių Aušrinė buvo labai susirūpinusi kojomis, vėliau mokslais, o dabar ji tiesiog pavargo laukti ir kentėti. Iš pradžių ją lankė ir daugybė žmonių, o dabar yra tas laikas, kai mūsų beveik niekas nelanko. Anksčiau merginos ir lauke dainavo po langais ligoninėje, kai jų neįleido, bet dabar visi užsisuko darbuose, moksluose ir gyvenimuose. Virusas padarė savo.

Aušrinė visada įsivaizdavo, kad metai yra labai daug. Dabar praėjo beveik 9 mėnesiai ir paskutiniu metu mes nepajudėjome. Pradžioje viskas vyko greičiau, o dabar sustojo, nes reikia, kad kaulai sugytų, pašalinti infekciją. Virusas koregavo planus. Ačiū Dievui, kad ji gyva, kad gali protauti ir sveikas stuburas, bet esame užstrigę: negyja žaizdos, operacijos atidėtos ir nežinia, kaip dabar bus“, – pasakoja Eglė.

Aušrinė sunkiai užmiega. Mama pastebėjo ir tai, kad ji bijo tamsos ir laiko, kai reikia eiti miegoti.

„Matau, kad ji kaip mažas vaikas tempia laiką, kad nereikėtų eiti miegoti, nori valgyti ar dar ko nors“, – liūdnai šypteli ji.

Likus vos dviem mėnesiams iki avarijos Aušrinė susirado vaikiną. Visi buvo įsitikinę, kad draugystė pasibaigs po šio įvykio, tačiau taip neįvyko ir jaunuoliai draugauja iki šiol. Tačiau sutapo tai, kad vaikinas buvo pakviestas į karinę tarnybą. Prieš koronaviruso protrūkį jie galėdavo išvykti namo, bet dabar jau du mėnesius jis nebuvo atvažiavęs pas Aušrinę.

„Matau, kad dabar ji labai liūdi. Ji kasdien man sako, kad pavargo laukti, nes niekas nesikeičia. Mes gyvename bute, todėl viskas, ką ji mato per langą yra kaimynų langai, nes aš viena negaliu jos ištempti į lauką. Nesvarbu, kad ji sveria kokius 50 kg, bet tos metalinės konstrukcijos ant kojų yra sunkios. Kartais ją į lauką išneša brolis arba tėtis“, – sako Aušrinės mama.

Atidėti teismo posėdžiai

„Aš visada buvau kovotoja už teisybę. Prisimenu, kai vaikystėje man mama dar sakė „Egle, teisybės nėra“. Man visada atrodė, kad turėtų būti teisingumas. Prieš teismus nuoširdžiai tikėjau, kad tas vaikinas pasakys: „Aš kaltas. Padariau kvailystę“. Suprantu, kad jauni vaikinai nori palakstyt, nes ir pati dar turiu sūnų, bet teisme jis susigalvojo alibi kažkokį, kad jos lėkė, šokinėjo ir bėgiojo per perėją taip, kad buvo sunku suprasti į kurią kelio pusę nori patekti.

Aušrinę partrenkė, kai ji buvo beveik perėjusi gatvę. Galbūt jis maigė telefoną tuo metu, bet niekas to netyrė, niekas greičio nenustatinėjo. Jis turėjo lėkti nesvietišku greičiu. Aušrinė partrenkta skrido 32 metrus. Kaip ją turėjo partrenkti, kad ji už tiek nukrito? Iki šiol nežinomas greitis. Viskas vyko irgi paslaptingai: apie įvykį neskelbė, Aušrinės daiktai dingo, šeimos narių neapklausė. Informaciją, kurią sužinojo iš kitų apklausos, pateikė labai sausai arba slėpė“, – pasakoja Eglė.

Su avariją sukėlusiu vaikinu teismai vyksta iki šiol. Tačiau pats jis nė karto nebandė susisiekti su Aušrine ar jos mama, sužinoti, kaip jaučiasi mergina, ar pasakyti, kad jam gaila.

„Tas jaunuolis vietoj to, kad pasakytų „Aš kaltas, atsiprašau“, nė karto nebandė nei paskambinti ar žinutės parašyti. Kol vyksta teismai, galėtų man padėti susitvarkyti dokumentus, nes man pačiai tam nelieka laiko, prižiūrėti Aušrinę, maisto nupirkti. Bet kokia pagalba reikalinga šiuo metu.

Tik pirmą kartą jį pamačius teisme, jis pasakė: „Jūs negalvokite, aš nesu piktybinis“. Kaip man tą interpretuoti? Kas nuo to keičiasi? Ar jis norėjo pasakyti, kad jis geras? Jeigu geras, tai tu padėk. Galvoju, kad didžiausia bausmė jam būtų, jeigu turėtų ateiti ir prižiūrėti mano vaiką.

Buvo toks įvykis, kad kartą prie manęs priėjo vyras ir ašarodamas klausė, ar aš esu tos mergaitės mama. Sakau, jeigu tos, kur partrenkė perėjoje, tai jos mama. Tas vyras susijaudinęs klausė manęs, ar ji išgyveno, ar sąmoninga, kokia jos būklė. Pasirodo, jis vienas iš gelbėtojų, kuris traukė Aušrinę iš po automobilio. Jis sakė, kad pamatyto vaizdo negali pamiršti“, – pasakoja moteris.

Vėliau Eglė sužinojo, kad automobilį vairavęs vaikinas vieną dieną kartu su Aušrine gulėjo reanimacijoje. Jį atvežė ir jis po dviejų valandų atsigavo, o  iš personalo moteris girdėjo, kad jis išėjo po dviejų dienų. Tačiau teisme pateikta informacija, kad dvi savaites jis gydėsi ir gulėjo ligoninėje.

Paskutiniai teismai pastaruoju metu neįvyko. Prieš karantiną Eglė su advokate nuvyko į posėdį Klaipėdoje, tačiau jame kaltinamasis nepasirodė ir vėliau pristatė gydytojų pažymą, jog serga.

„Karantino metu turėjo įvykti keli teismo posėdžiai, bet neįvyko nei vienas. Pirmo posėdžio metu neprisijungė kaltinamojo advokatas, o be jo teismas negalėjo įvykti. Tada buvo dar vienas nuotolinis posėdis. Kaltinamasis pateikė, kad neturi, kaip prisijungti, nes neturi kompiuterio ir neturi iš kur pasiskolinti.

Vėliau dar vienas posėdis buvo nukeltas, nes advokatas susilaukė vaiko ir pasiėmė tėvystės atostogas po vaiko gimimo. Tada buvo paskirta dar viena data, bet kaltininko advokatas negalėjo, nes tuo metu turėjo kitą teismą. Dabar laukiame posėdžio gegužės pabaigoje, bet nežinia kaip ten bus“, – sako Eglė.

REKLAMA

Pagalbos sulaukti nepavyksta

Eglė Aušrinę beveik visą gyvenimą augino viena, nes jos ir Aušrinės tėčio keliai išsiskyrė labai seniai. Aušrinė yra suaugusi, todėl Eglė jos priežiūrai negali gauti nei biuletenio, nei slaugos.

„Aš jai turiu nupirkti maisto, prausti, skalbti, paduoti maistą, jį paruošti. Aušrinę slaugyti, apvalyti viską, supirkti medikamentus, papildus, surasti slaugę, o pati turiu dirbti. Neturiu jokios pagalbos. Nesuprantu, kas tokioje situacijoje turi padėti paprastam žmogui.

Kaip aš galiu viena būdama jai viską nupirkti, valgyt išvirti, pamaitinti, į darbą nueiti, atidirbti visą dieną, bendrauti su teismais, su advokatais. Man reikia turėti asmeninę sekretorę, kad ji galėtų sėdėti ir siuntinėti visiems reikiamus dokumentus.

Aš neturiu net kada šnekėti su telefonu. Su draugėmis nebuvau susitikusi pusę metų ar kažkur išvažiavusi. Aš tik sėdžiu ir bandau išsisukti iš šitos situacijos. Nemiegu nežinau, kiek naktų. Pati esu ant palūžimo ribos: vieną dieną dar laikausi, o kitą galiu verkti.

Aušrinę traktuoja, kaip suaugusią, nes per avariją jai buvo devyniolika.  Ligoninėje atšventėme jos 20 gimtadienį. Žinome, kas turėtų skirti reikiamą pagalbą, bet kol kas jos gauti nepavyksta“, – sako Eglė.

Pasak Eglės, kadangi Aušrinė sužalota eismo įvykyje, turi padėti ir draudimas, tačiau jis dengia tik receptinius vaistus. Pavyzdžiui, papildų, reikalingų priemonių jie nedengia. O visi reikiami vitaminai kainuoją ne vieną šimtą eurų. Švelnėjant karantinui, Aušrinė turėjo atsigulti į ligoninę ir sulaukti reikalingų operacijų, kurios buvo nukeltos dėl covid-19.

REKLAMA

„Gegužės 12 Aušrinę brolis nuvežė į ligoninę, nes ją turėjo guldyti į ligoninę. Pagal naują tvarką, turi pasidaryti covid-19 testą, prieš gulant į ligoninę. Ją vežė sūnus, nes manęs iš darbo neišleido. Konsultacijų poliklinikoje Aušrinei buvo paskirtas vizitas 14 val., laukiamajame buvo pilna žmonių, o gydytojas taip ir neatėjo, nes buvo išvykęs į konferenciją. Bet mums to niekas nepranešė. Jos niekas neapžiūrėjo ir turėjo grįžti namo“, – apgailestauja Eglė.

Nustatytas laikinas nedarbingumas

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų atstove spaudai, tačiau šiuo metu byla dar nėra išnagrinėta, todėl jie negalėjo patvirtinti ar paneigti, ar yra nustatytas greitis, kuriuo važiavo kaltinamasis.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naujienų portalui tv3.lt sakė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodžiusi informacija, kad Aušrinei iki šiol nėra nustatytas nedarbingumas – neteisinga.

„Buvo teigiama, kad Aušrinei nėra nustatytas darbingumo lygis, nes gydymas nėra baigtas ir dėl to neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nevertina dokumentų. Ši informacija nėra teisinga ir mes jau prašėme ją paneigti, nes tai daro neigiamą įtaką ir mūsų įvaizdžiui.

Aušrinė į mūsų tarnybą kreipėsi balandžio 28 dieną, kreipėsi su siuntimu, kuris buvo išrašytas balandžio 27 dieną. Per 3 dienas atlikome vertinimą ir balandžio 30 dieną Aušrinei buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir 2-ojo lygio specialiosios priežiūros pagalbos poreikis pusei metų, nes tikėtina, kad tęsiant gydymą keisis sveikatos būklė.

REKLAMA

Besikeičianti būklė turės įtakos jos darbingumui ir savarankiškumui. Po įvykio merginos būklė yra nesusistabilizavusi. Jos laukia dar ir operacinis, reabilitacinis lygis, todėl tikėtina, kad per pusę metų merginos būklė gali keistis. Po pusės metų bus atliktas pakartotinis Aušrinės būklės vertinimas ir tuomet bus nustatytas darbingumas pagal tuometinę jos sveikatos būklę“, – sako neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos atstovė.

Norintys padėti Aušrinei sveikti ir gauti visas reikiamas priemones gali pasinaudoti šiais būdais: PayPal: [email protected] Pervesdami paramą į sąskaitą VšĮ “Išgyvenau” Įmonės kodas 304780419 Swedbank sąskaitos numeris LT547300010154552773 arba mob. tel. SMS žinute Nr. 1670 Tekstas: Herojus2 – auka 2eur. Herojus5 – auka 5 eur. Norėdami prisidėti dezinfekcinėmis priemonėmis galite kreiptis čia.


Rašyti komentarą...
R
Reikia
2020-05-18 20:05:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
padėti.
O dėl tos tarnybos - neįgalumo ir darbingumo nustatymo, tai gėda net klausyti. Ten visai atbukę žmonės. Turiu keistos ptirties : ėjo tikrinti, ar mano mamai (82metų) ataugo nauja koja.... ir ar jai užskaityti bent minimalų nedarbingumą...
O tas lakstūnas snarglys, kuris nesupranta, ką padarė, susilauks likimo bausmės. Už viską šioje Žemėje reikia mokėti. Žmogus yra šio to vertas, kai taiso savo klaidas
Atsakyti
-6

B
Blt
2020-05-18 21:13:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau seniai to pidaro tėvukas visiem sumokėjo jei šitie geradarei jokių duomenų nepraneša nukentėjusiai, tokie debilai ir isipisineja nes žino kad mamytė ar tėvelis ištrauka iš bet kokio šūdo, vienas mergas daužo tipo karatistas tokius zonoje laukia rudąją visą išbalamutis
Atsakyti
-7

x
xxL
2020-05-18 21:17:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Stiprybes Ausrinei. Sveikatos uz pinigus nenupirksi bet tikiuosi ir linkiu kad tam gaidziui suluosinusiam sia mergina nutiks kazkas labai labai blogo.
Atsakyti
-9

SKAITYTI KOMENTARUS (36)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų