Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.03.17 11:31

Lietuvoje daugiau nei 6,5 tūkst. negalią turinčių žmonių tebegyvena ilgalaikės globos namuose. Didžioji dalis po valdiškas įstaigas blaškomi nuo kūdikystės, todėl neturi savarankiško gyvenimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi, motyvacijos dirbti ir užsidirbti. Kad situacija keistųsi, Vilniaus regione vykdomas projektas „Įdarbinimo iniciatyvų skatinimas Vilniaus regione“. Tai neįgaliųjų organizacijų – Lietuvos žmonių su negalia sąjungos, Lietuvos negalios organizacijų forumo ir VšĮ „Rastis“ iniciatyva, kurios partneriai – Pabradės ir Jasiuliškių socialinės globos namai. Projekto trukmė – ketveri metai. 

Indų plovimas (nuotr. Shutterstock.com)

Indų plovimas (nuotr. Shutterstock.com)

REKLAMA

Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) direktorė Henrika Varnienė sako, kad svarbiausias projekto tikslas – atkurti ilgą laiką globos įstaigose gyvenančių negalią turinčių žmonių savarankiško gyvenimo įgūdžius ir taip padėti jiems integruotis į bendruomenę. „Pati sistema globos įstaigose išmokė žmones būti nesavarankiškus. Jie pagal laikrodžio rodykles žino, kada ir kur nueiti, bet nėra atsakingi už savo dieną. Dažnai savarankiškumo ugdymas šiose įstaigose – tik imitacija. Yra virtuvėlės, bet žmonės neturi maisto gaminimo ir kitų kasdienio gyvenimo įgūdžių. Visa tai išugdoma ir atkuriama“, – įsitikinusi H. Varnienė. 

Kokios socialinio taksi funkcijos?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Socialinių įstaigų klientų vežiojimas.
Maisto pristatymas.
Neįgaliųjų pavėžėjimas ir palydėjimas.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokios socialinio taksi funkcijos?
Socialinių įstaigų klientų vežiojimas.
8,3%
Maisto pristatymas.
5,1%
Neįgaliųjų pavėžėjimas ir palydėjimas.
86,6%

REKLAMA

Jos teigimu, didžioji dalis globos namų gyventojų netgi neturi sunkios negalios – jie galėjo įgyti išsilavinimą, integruotis į bendruomenę, jei tik laiku būtų sulaukę pagalbos. „Kyla klausimų – ar visiems tiems žmonėms nustatyta diagnozė? Bendraudamas su globos namų gyventojais matai, kad jie turi savitą pasaulio suvokimą – tokį, kokį jiems suformavo institucijos, bet ne tokį, kokį jie galėjo turėti gyvendami visuomenėje“, – kalba LNF vadovė. 

Pasak jos, šis projektas skirtas ne tik globos įstaigų gyventojų savarankiškumui atkurti, bet ir darbuotojų mentalitetui keisti. „Globos įstaigų darbuotojai puikiai moka prižiūrėti negalią turinčius žmones, žinau tai iš asmeninės patirties. Vis dėlto globa reikalinga ne visiems šių įstaigų gyventojams. Žmonėms turėtų būti suteikta galimybė patiems pasirūpinti savimi ir būti atsakingiems tegu ir už nedidelius darbelius, priimti sprendimus dėl kasdienių dalykų, kurie kiekvienam iš mūsų yra savaime suprantami. Dėl to turi keistis įstaigose galiojančios tvarkos, taip pat darbuotojų pareiginės instrukcijos. Globos įstaigos turi transformuotis į paslaugų teikimo centrus“, – teigia H. Varnienė. 

Partneriu įgyvendinant projektą pasirinkta VšĮ „Rastis“ – įstaiga, kuri žmonių, turinčių psichikos bei proto negalią, įdarbinimo srityje dirba jau keliolika metų ir tai daro profesionaliai. „Rastis“ specialistai globos įstaigų darbuotojus mokė, kaip neįgaliesiems ugdyti savarankiškumą – pradedant nuo to, kad į darbą reikia atvykti laiku, iki darbinės praktikos pas darbdavį. Globos įstaigų darbuotojai mokėsi sudaryti individualius planus, motyvuoti klientą, ugdyti jo savarankiškumą, atsakomybę. 

REKLAMA

Pasak įstaigos karjeros konsultantės Elvyros Andriuškevičienės, svarbiausias teikiančiųjų psichosocialinės reabilitacijos paslaugas tikslas – ugdyti arba atkurti psichikos ar proto negalią turinčių žmonių darbingumą, pasirengti juos įdarbinti, o įsidarbinus drauge spręsti kylančius sunkumus. „Būtina išsiaiškinti kiekvieno žmogaus individualias galimybes, siekti rasti jam tinkamiausią darbo vietą“, – pabrėžia E. Andriuškevičienė. 

Projektas – Pabradės socialinės globos namuose 

Projekte dalyvauja 40 Pabradės socialinės globos namų gyventojų ir 11 darbuotojų. Įstaigos direktoriaus pavaduotoja socialinėms paslaugoms Danutė Grigelevičienė sako, kad iš pradžių darbuotojai gyventojų galimybes įsidarbinti vertino skeptiškai: „Jie manė, kad mūsų žmonės nenorės dirbti, kad jiems bus sunku pritapti bendruomenėje, jie turės problemų su darbdaviais. Būta daug abejonių – kaip globos įstaigos gyventojus priims vietos bendruomenė, kaip jie jausis svetimoje aplinkoje.“ 

Darbuotojai manė, kad lengviau įsidarbinti bus asmenims, turintiems lengvą ar vidutinę proto negalią, o turintiems sunkesnę bus sudėtingiau ne tik įsidarbinti, bet ir susikoncentruoti ar dirbti. Baimintasi, jog vis dar didelė visuomenės dalis nepalankiai vertina turinčiuosius psichikos ar proto negalią, dėl to gali kilti sunkumų įsidarbinant. 

Pradėjus įgyvendinti projektą pirmiausia surengti mokymai darbuotojams. „Darbuotojai mokėsi įvertinti individualius kiekvieno poreikius, taikant atvejo vadybos metodiką sudaryti veiklos planus, taip pat mokėsi ugdyti globos namų gyventojų socialinius ir darbo įgūdžius, susipažino su jų atkūrimo ir palaikymo metodikomis. Tarp mokymo dalykų – ir profesinis orientavimas, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, pagalbos teikimas įsidarbinant ir įsidarbinus“, – sako D. Grigelevičienė. 

REKLAMA

Vėliau prasidėjo praktinis darbas su paslaugų gavėjais. Įvertintos kiekvieno projekte dalyvaujančio žmogaus galimybės, kiekvienam parengtas individualaus profesinio reabilitavimo planas. Žmonės mokyti sudaryti CV, ieškotis darbo, ugdyti jų socialiniai, darbiniai įgūdžiai. Lydimi darbo asistentų, projekto dalyviai atliko profesinę praktiką. 

„Įdarbinimo paslaugų specialistai dėjo visas pastangas, kad didėtų žmonių motyvacija dirbti, jie konsultavo tiek gyventojus, tiek darbdavius, fiksavo pasiektus rezultatus. Buvo gera matyti, kad rezultatai ir darbuotojų nuomonė apie globos įstaigos gyventojų įdarbinimą sparčiai keitėsi“, –pasakoja D. Grigelevičienė. 

Darbas su klientais – efektyvus 

Jos teigimu, iš pradžių daugumos klientų socialiniai įgūdžiai buvo silpni, kai kurie iš jų mokėjo tvarkyti patalpas, pagaminti nesudėtingus patiekalus, prižiūrėti savo išvaizdą. Dalis iš jų turėjo tik pagrindinius, dar vaikystėje įgytus įgūdžius, nemokėjo pasigaminti maisto, planuotis laiko, neturėjo motyvacijos. „Dalyvaudami projekte žmonės mokėsi punktualumo, laiko planavimo. Jie išmoko išsakyti savo nuomonę, tramdyti emocijas, ramiai priimti kritiką, suprato, kad kasdien privalo atrodyti tvarkingai – švarūs, nusiprausę, nusiskutę, pasikvėpinę, tinkamai pagal sezoną apsirengę bei apsiavę“, – dėsto direktoriaus pavaduotoja. 

Taip pat projekte dalyvaujantys žmonės pratinosi savarankiškai nuvykti iki darbovietės, išbūti darbe ar užsiėmime visą dieną, atsakomybės už atliekamo darbo kokybę, mokėsi laikytis taisyklių ir instrukcijų. Pamažu stiprėjo projekto dalyvių pasitikėjimas savimi. „Įsitraukę į bendruomenę, mūsiškiai pasijuto naudingais visuomenės nariais. Daugelis atrado gyvenimo tikslą, sužinojo, kokias profesijas gali rinktis, kokius darbus dirbti“, – kalba D. Grigelevičienė. 

REKLAMA

Įgyvendinant projektą, trys jo dalyvės įgijo mokytojo padėjėjo darbinių gebėjimų, penki žmonės, dirbdami trijose skirtingose kavinėse, patobulino kavinės aplinkos prižiūrėtojo-tvarkytojo darbinius gebėjimus. Dvi gyventojos patobulino valytojo, trys – virtuvės pagalbinio darbuotojo, dvi – indų plovėjo darbo gebėjimus. 

„Įgytas pasitikėjimas savimi, motyvacija didina galimybes ne tik įsidarbinti, bet ir išsilaikyti darbo vietoje. Susipažinusi su praktikos rezultatais pamačiau, kad klientų pasiekimai įvertinti labai gerai – jie gali ir sugeba dirbti, gali įgyti naujų žinių. Globos namų gyventojus gerai priima darbdaviai. Manau, kad globos įstaigų gyventojai turi puikias galimybes dalyvauti darbo rinkoje – iš pradžių padedami darbo asistento, o vėliau – ir visai savarankiškai“, – įsitikinusi D. Grigelevičienė. 

Jos teigimu, buvo gera matyti, kaip keitėsi projekto dalyvių požiūris į darbą. Iš pradžių žmonės abejojo, ar galės dirbti, visi norėjo tik pagerinti savo gyvenimo kokybę, turėti pajamų šaltinį. Po atliktos profesinės praktikos atsirado pasitenkinimo savimi jausmas. Dauguma norėtų įsidarbinti ten, kur atliko praktiką. Išnyko ir baimės, atsirado motyvacija dirbti tam, kad realizuotų save. „Mūsiškiai net neįsivaizdavo, kad jie gali dirbti. Daugumai jų darbas prieš projektą buvo neįgyvendinama svajonė, jie buvo nuvertinę savo galimybes ir gebėjimus. Dabar jie džiaugiasi, kad gali dirbti, realizuoti save ir gauti didesnes pajamas“, – pabrėžia įstaigos direktoriaus pavaduotoja. 

REKLAMA

Priklauso nuo įstatymų 

Vis dėlto, pasak D. Grigelevičienės, įsidarbinimo procesas asmenims, turintiems proto negalią, labai priklauso nuo Lietuvos įstatymų. Šiuo metu net jei globos namuose gyvenantis žmogus randa darbą, 80 proc. jo iš darbo gautų pajamų atitenka globos namams. Tai nemotyvuoja globos namų gyventojų įsidarbinti ir dirbti. 

Neseniai Seimo narys Tomas Tomilinas įregistravo su Vyriausybe suderintas Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio pataisas, numatančias atsisakyti šios ydingos praktikos. Siūloma leisti asmenims, turintiems negalią, gauti pajamas, neviršijančias minimalios algos, ir šioms pajamoms netaikyti Socialinių paslaugų įstatymo reikalavimų. 

Pasak H. Varnienės, jei įstatymo pataisos būtų priimtos, globos namų gyventojai, kurie mūsų visuomenėje patiria ypač didelę atskirtį, turėtų daugiau motyvacijos įsidarbinti ir taip integruotis į bendruomenę.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Mantas Chodosevičius susirgęs pakeitė savo gyvenseną. Asmeninio archyvo nuotr.
Sužinojęs, jog serga išsėtine skleroze, Mantas Chodosevičius vylėsi, kad medikai suklydo, kad pailsėjus visi negalavimai praeis. Vis dėlto nepagydoma liga nesileido ...
Išsėtinė sklerozė užklumpa jaunus, darbingo amžiaus žmones. Vaizdo reportažo stopkadras.
Gegužės 30-ąją visame pasaulyje minima Išsėtinės sklerozės diena. Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, liga. Ja suserga ...
Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse Mindaugas Bilius iškovojo aukso ir sidabro medalius. Aldonos Milieškienės nuotr.
VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas nuolat rengia įvairius seminarus, skirtus pedagogų profesinei kvalifikacijai tobulinti, papildomoms kompetencijoms ...
Lietuvos neįgaliųjų draugijos kasmet rengiamoje stovykloje kai kurie vaikai pirmą kartą pamato jūrą.  LND archyvo nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet pirmą kartą vaikų vasaros užimtumui organizuoti skirs 2,5 mln. eurų. Tai karantino metu sutaupytos lėšos, numatytos ...
 (nuotr. Shutterstock.com)
Nustačius neįgalumą, darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius dažnas ieško informacijos apie tai, kokią valstybės pagalbą ir garantijas galima gauti, domisi konkrečiomis ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų