Kaunietis Andrius – tikras meilės kupidonas: tokio vaikino poelgio trokštų ne viena

Tikriausiai visos mergaitės vaikystėje skaitė pasakas apie princeses ir įsivaizduodavo, kaip vieną dieną jos suras romantišką princą. O atėjus paauglystei žiūrėdavo romantinius filmus ir tikėjo, kad vaikinas lyg pametęs galvą kasdien darys įvairiausias staigmenas. Kaunietį Andrių Ališauską būtų galima pavadinti tikru šiuolaikiniu princu, mat dėl savo mylimosios jis tikrai padarytų daug. 

12

Per Valentino dieną socialiniuose tinkluose pasirodė nuotrauka, kurioje matyti, kaip Kauno gatvėse yra išraityta širdelė su žodžiu „tave“ viduje. Tokią dovaną Andrius sukūrė savo mylimajai, nubėgdamas beveik dešimt kilometrų Kauno gatvėmis. 

(12 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Andriaus poelgis – lyg iš romantinės komedijos: prisipažinimą meilėje išraižė Kauno gatvėse

Susižavėjimas iš antro karto

„Mūsų pažinties istorija viena iš tų, kada gerais norintys būti draugai bando suvesti du vienišius. Kaip ir daugelis tokių istorijų, bent jau iš pirmo karto, baigiasi fiasko.

Susipažinome per naujametinį vakarėlį, Jolanta man patiko iš pirmo žvilgsnio, tačiau aš jai nepasirodžiau toks patrauklus. Kelis mėnesius susirašinėjome socialiniuose tinkluose, tačiau jos aš nei kiek nesužavėjau ir po kelių mėnesių pasidaviau“, – pasakoja Andrius.

Praėjus daugiau nei metams jos geriausia draugė ir jos vaikinas, tie patys draugai, kurie bandė juos suvesti ir pirmąjį kartą, paskatino Jolantą duoti Andriui antrą šansą. Jis buvo kur kas sėkmingesnis – pora atrado bendrą kalbą ir pradėjo vis daugiau laiko leisti kartu, o praėjus keliems mėnesiams ir draugauti.

„Kartu esame pusantrų metų, nors oficialiai draugaujame tik metus ir beveik du mėnesius. Kodėl taip įdomiai? Čia dar viena linksma istorija. Kai pradėjome susitikinėti, Jolanta prigrasino, kad jokiu būdu nesiūlyčiau jai draugauti, nes pastaruoju metu jai taip jau susiklostė, kad vos tik vaikinas pasiūlydavo jai draugauti – jie bemat išsiskirdavo.

REKLAMA

Taigi nenorėdama manęs prarasti liepė jokiu būdu to nedaryti. Tačiau praėjus keliems mėnesiams vis dažniau išgirsdavau pastabų iš jos pačios ir aplinkinių, kad mes leidžiame laiką drauge, tačiau net nedraugaujame oficialiai. Tad prieš metus ir du mėnesius, naujųjų metų naktį, lygiai metai po to, kai susitikome pirmą kartą, pasiūliau jai draugauti. Žinoma, ji buvo nustebusi, daug juokėsi, bet sutiko“, – šypteli jis.

Dovana lyg iš romantinio filmo

Jaunas vyras sako, kad Jolantą jis įsimylėjo, nes ji linksma, spontaniška, nenustygstanti vietoje, bet mokanti išklausyti, ryžtinga ir puikiai gaminanti valgyti. Tačiau labiausiai jį sužavėjo merginos skleidžiamas pozityvumas ir jaunatviškumas.

„Niekada negaliu nuspėti, kaip ji pasielgs, ji niekada nesiliauja manęs stebinti. Tas jos užsispyrimas ir aikštingumas taip pat turi savo šarmo, visada patinka stengtis palenkti ją savo pusėn, įsiteigti, gauti atleidimą, kai ji supyksta tiesiog dėl kažkokio menkniekio“, – juokiasi Andrius.

Šis pasveikinimas nebuvo pirmasis Andriaus romantiškas poelgis. Pirmą kartą jis nubėgo užrašą „<3 tave, Jolanta“. Tąkart užrašas nebuvo spontaniškas – jis ilgą laikė planavo maršrutą, o ryžtis tokiam romantiškam gestui paskatino ir merginos kalbos, kad Valentino diena – niekuo neypatinga šventė.

„Tai buvo viena iš daugelio dovanų tą Šv. Valentino dieną. Juolab kad Jolanta visada buvo skeptiškai nusiteikusi šios dienos atžvilgiu, sakė man, kad geriau išvis nešvęskime, kad jai ši diena niekuo neypatinga ir pan. Tokios jos kalbos dar labiau paskatino mane šios dienos proga padaryti kokią nors ypatingą dovaną jai“, – prisimena jis.

Šių metų užrašo istorija kiek kitokia. Andrius neplanavo antrą kartą tokiu būdu nustebinti mylimosios, tačiau Valentino dienai mušant paskutines valandas, Jolanta pasidalino pernai metų užrašo nuotrauka ir paklausė: „Ką šiais metais gražaus padarysi?“.

„Priėmiau tai kaip iššūkį, o iššūkiai man patinka. Vos grįžęs namo atsisėdau prie kompiuterio, per 10–15 minučių susidėliojau maršrutą ir išlėkiau bėgioti užrašo. Turėjau nedaug laiko, nes mano mergina turėjo grįžti namo po kiek daugiau nei valandos.

Todėl užrašą bėgiojau Šilainiuose, kur gyvenu, nors šis rajonas nėra patogus užrašų bėgiojimui – daug patogiau tai daryti Kauno senamiestyje, centre, nes ten daug tankesnis gatvių tinklas. Tad dėl to, kad viskas nebuvo iš anksto suplanuota ir dėl laiko stygiaus užrašas gavosi trumpesnis nei praėjusiais metais“, – pasakoja jaunas vyras.

Medikas, budintis naktimis

Pagrindinis Andriaus darbas yra dėstyti studentams universitete, be to, jis studijuoja medicinos krypties doktorantūroje. Andriaus darbo diena prasideda 8 valandą ryto ir baigiasi pusę trijų popiet. Taip pat jis 0,25 etato darbo krūviu dirba skubiosios pagalbos skyriuje. Per mėnesį 3–4 naktis tenka praleisti ligoninėje.

„Esu pirmasis gydytojas visoje savo giminėje, galima sakyti, medicinos pionierius. Medicinos studijos mane pradėjo traukti dar besimokant  9–10 klasėje. Mokykloje visuomet patiko ir gerai sekėsi gamtos mokslai, ypač biologija. Visada domino žmogaus anatomija ir fiziologija, buvo labai smalsu, kaip viskas vyksta mūsų viduje iš tiesų.

Taip pat visada troškau padėti žmonėms, jaučiuosi gerai, kada mano pastangos suteikia kitam žmogui palengvėjimą, sumažina jo kančią, suteikia džiaugsmą. Manau, šie du dalykai puikiausiai dera medicinos studijose ir gydytojo profesijoje“, – sako jis.

Laisvalaikis – mylimajai ir sportui

„Visą laisvą laiką iš esmės skiriu sportui ir savo širdies draugei. Kartais tenka nuskriausti vieną arba kitą. Bet kadangi sportas mūsų poroje yra bendras interesas, todėl dažnai pavyksta nušauti du zuikius vienu šūviu. Kartu einame į sporto klubą, kartais kartu bėgiojame – tik aš bėgioju ištisus metus, o mano mergina tik tada, kai geras oras ir kai man pavyksta ją priversti“, – juokiasi jis.

Andriaus bėgimo istorija prasidėjo visai neseniai ir labai spontaniškai. Tuomet jaunas vyras tiesiog norėjo numesti šiek tiek papildomo svorio. Pirmieji bėgimo „pabandymai“ prasidėjo 2017 kovo, o gal balandžio mėnesį. Nors pradžioje 3 kilometrų atstumas atrodė sunkiai įveikiamas, tačiau šiuo metu vaikinas be didesnių vargų nubėga ir visą maratono distanciją.

„Negalėčiau pavadinti savęs bėgiku, greičiau vidutinio lygio bėgimo mėgėju. Netgi mano kūno sandara nelabai tinkama ilgų nuotolių bėgimui.

Bet iš esmės bėgimas į gyvenimą atnešė daugiau disciplinos, daugiau gyvenimo džiaugsmo, daug naujų pažinčių, praplėtė interesų ratą, be abejonės, pagerino fizinę ir sveikatos būklę, o dalyvaudamas įvairiose bėgimo varžybose aplankiau daug gražių Lietuvos kampelių“, – pasakoja jis.


Rašyti komentarą...
C
Cerviak
2020-03-04 19:11:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Durak
Atsakyti
-4

M
Migle
2020-03-05 09:05:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cerviak Durak no Andrius eto romantik:) molodec parenj
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų