Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.12.09 13:29

Viena iš didelio neįgaliųjų nedarbo priežasčių – jų išsilavinimo, kvalifikacijos stoka. Siekdama sušvelninti šią situaciją ir padėti negalią turintiems žmonėms įgyti ar pakeisti turimą specialybę, Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) jau antrus metus įgyvendina projektą „Karjeros galimybių plėtra neįgaliesiems“. Norimą profesiją Vilniaus technologijų mokymo centre įgis ne mažiau kaip 70 projekto dalyvių, dar daugiau neįgaliųjų sulauks kitokios pagalbos įsidarbinti. 

Onutei Kiržgalvienei įteikiamas socialinės globos namuose darbuotojo diplomas.  Aldonos Milieškienės nuotr.

Onutei Kiržgalvienei įteikiamas socialinės globos namuose darbuotojo diplomas. Aldonos Milieškienės nuotr.

„Tau tik sesele būti“, ‒ rankose laikydama ką tik Vilniaus technologijų mokymo centro direktoriaus Vincento Klemkos įteiktą diplomą, liudijantį apie čia įgytą socialinės globos namuose darbuotojo kvalifikaciją, prisiminė Onutė Kiržgalvienė. „Myliu vaikus, myliu senelius, noriu jiems padėti“, ‒ sako moteris ir priduria, kad sužinojusi apie galimybę prisijungti prie LND vykdomo projekto ilgai nesvarstė, o iš Vilniaus technologijų mokymo centro pasiūlytų specialybių nedvejodama pasirinko socialinės globos namuose darbuotojo specialybę.

REKLAMA

Rinkosi specialybę, įgalinančią padėti žmonėms

Panašaus darbo praktikos O. Kiržgalvienė šiek tiek turėjo (buvo dirbusi aukle, virėja darželyje, padėjusi prižiūrėti neįgalų jaunuolį), bet visada jautė, kad trūksta specialių žinių, įvairiose situacijose būtinų praktinių įgūdžių. „O čia tokia puiki proga visa tai gauti pasitaikė. Ir mokėti už mokslą nereikėjo, ir paskaitos vyko mums patogiu laiku“, ‒ džiaugėsi moteris. Jose sužinojo, kaip padėti sunkiai sergančiam žmogui – jį nuprausti, pavalgydinti, perkloti lovą. Mokėsi ir skęstantį gelbėti, gaivinti, ir dirbtinį kvėpavimą daryti, ir užspringusiam padėti. 

Tiesa, Onutė neslepia, kad imtis socialinės globos namuose darbuotojo pareigų jai būtų nelengva. Moteris pati sega Bechterevo liga, kenčia didelius stuburo, sąnarių skausmus, vos ne pora dešimtmečių gyvena su persodintu klubo sąnariu, todėl būtų sunku kilnoti žmones, atlikti kitus fizinės jėgos reikalaujančius darbus. „Bet gal galėčiau įsidarbinti kokiame nors neįgalių vaikų dienos centre, ‒ svarsto Onutė. – Gal dar į kokius kursus užsirašyčiau, pavyzdžiui, rankdarbių išmokčiau, o paskui ir vaikus galėčiau to mokyti, o prireikus ‒ jais pasirūpinčiau, panaudočiau viską, ko čia išmokau.“

Socialinės globos namuose darbuotojo specialybės mokėsi ir Martynas Jotka. 40 proc. darbingumo turintis vaikinas, iki šiol dirbęs kiemsargiu, valytoju, sako norįs labiau padėti žmonėms. Daug naudingų žinių įgijęs Martynas norėtų jas tikslingai panaudoti ir prasitaria svarstantis apie asmeninio asistento darbą. Pasak jo, pradėjus teikti šias paslaugas, vis daugiau reikės ir tokias pareigas galinčių atlikti žmonių. Martynas sutinka, kad galbūt tam reikės baigti dar kokius nors kursus ar mokymus, ir tikina esąs tam pasiryžęs.  

REKLAMA

Ir O. Kiržgalvienė, ir M. Jotka nuolat ieško, kaip galėtų save realizuoti, nesibodi jokio darbo ir tikisi, kad LND įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas suteiks daug daugiau galimybių susirasti patinkantį darbą. 

Ką daryti, kad informacija būtų lengviau prieinama visiems?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ką daryti, kad informacija būtų lengviau prieinama visiems?
Siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savaivaldybių institucijų interneto svetainėse.
34,6%
Sukurti internetinę svatainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.
43,3%
Leisti laikraštį lengvai suprantama kalba.
10,8%
Nėra būtinybės, informacija yra pakankamai prieinama visiems.
11,3%

REKLAMA

Septynių specialybių diplomai 

O. Kiržgalvienė ir M. Jotka – tik du iš jau daugiau kaip pusšimčio Vilniaus technologijų mokymo centro diplomą gavusių neįgaliųjų. Tapęs LND partneriu šis centras įsipareigojo profesinę kvalifikaciją suteikti ne mažiau kaip 70 projekto dalyvių. Centro direktoriaus pavaduotojos ugdymui Virginijos Putnaitės teigimu, tokia didelė tikslinė neįgaliųjų grupė jiems buvo nemenkas iššūkis. Projekto dalyviams buvo pasiūlyta apie 20 darbo rinkoje paklausių programų. „Jie patys rinkosi, kokių specialybių mokysis“, ‒ pasakoja V. Putnaitė. 

Įvertinus neįgaliųjų pageidavimus ir poreikius, jie mokomi septynių profesijų: skaitmeninių technologijų ‒ internetinių tinklalapių projektuotojo, apskaitininko padėjėjo, sekretoriaus-referento, reklamos organizatoriaus, socialinės globos namuose darbuotojo ir logisto, į mokymo programą įtraukti ir kompiuterio vartojimo pagrindai.

Pasak V. Putnaitės, kad mokymai vyktų sėkmingai, centrui teko imtis pokyčių. Pirmiausia – pertvarkyti ugdymo procesą, suderinti tvarkaraščius, prisitaikyti prie neįgaliųjų galimybių. Beveik kiekvienoje grupėje buvo rateliais judančių žmonių, todėl reikėjo užtikrinti, kad jie galėtų patekti į pastatą. „Atrodė, kad mokykla pritaikyta neįgaliesiems, o paaiškėjo, kad užvažiavimo takelis netinkamas, nuolydis per status, bet taisėm, tvarkėm“, ‒ pasakojo direktoriaus pavaduotoja ir patikino, kad iššūkių nesibaiminantis centras visada ir pats geba pasimokyti iš tokių situacijų. 

44 neįgalieji mokslus baigė jau anksčiau, gruodžio pradžioje įgytą kvalifikaciją patvirtinantys diplomai įteikti dar 14 projekto dalyvių, baigusių apskaitininko padėjėjo, logisto ir socialinės globos namuose darbuotojo programas. „Į savo gyvenimo aprašymus jie drąsiai galės įrašyti turintys šias kvalifikacijas, ‒ sako V. Putnaitė. – Dabar jie tvirčiau jausis ir ieškodami darbo, ir eidami į pokalbį su darbdaviu.“

REKLAMA

Platus projekto veiklų spektras

Baigti mokslus, gauti diplomą, pasak LND projekto vadovės Linos Arlauskienės, labai svarbus įvykis kiekvieno žmogaus gyvenime. „Logiškas žingsnis, pabaigus profesinius mokymus, pabandyti įsidarbinti arba grįžti į darbo rinką, ‒ kalbėjo ji. ‒ Nepamirškite, kad LND vykdomas projektas diplomų įteikimu nesibaigia. Kiekvieną dieną laukiame jūsų draugijoje – čia galėsite pasikonsultuoti su psichologu, socialiniu darbuotoju, užimtumo specialistu, karjeros konsultantu. Atsižvelgdami į neįgaliųjų poreikius ir lūkesčius, teikiame ne tik individualias konsultacijas, organizuojame ir grupinius užsiėmimus. Bendradarbiaudami su Vilniaus užimtumo tarnyba, darbdaviais, projekto dalyviams padedame surasti praktikos ar darbo vietą.“ 

Pasak L. Arlauskienės, projekto dalyviai taip pat gali pagilinti ir įsidarbinimo galimybes dar labiau sustiprinančius bendruosius gebėjimus ‒ jiems organizuojami anglų kalbos kursai, kitąmet jie bus pakviesti į iniciatyvos ir verslumo mokymus. 

Vilniaus technologijų mokymo centre logisto kvalifikaciją įgijęs Kastytis Šarpis tikino neatidėliosiąs pokalbio su projekto specialistais, nes nori kuo greičiau susirasti darbą. Su nauja specialybe vyras sieja daug lūkesčių. „Mokslas sekėsi gerai, ‒ pasakojo jis. – Dar vidurinėje mokykloje matematika buvo mėgstamiausias dalykas. Čia irgi reikia daug skaičiuoti. Krovinių pervežimo organizavimas tarptautiniais maršrutais ir tarp šalies miestų, įvairios muitinės procedūros – viskas buvo labai įdomu. Ir darbas būtų rimtas.“ 

REKLAMA

Kaip tik tokio Kastytis jau seniai ieško. Iki šiol turėjo tris specialybes: santechniko-suvirintojo, prekybos salės darbuotojo ir siuvėjo. Į vienus mokymus buvo siuntusi tuometinė darbo birža, į kitus – Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras, bet įgytos specialybės Kastyčiui buvo ne prie širdies, savęs jose neatrado. „Gal šitas diplomas bus nauja pradžia“, ‒ vylėsi vyras. 

Neįgaliųjų socialinei atskirčiai mažinti ir jų integracijai į darbo rinką skatinti skirtame LND įgyvendiname projekte dalyvauja Vilniaus mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šalčininkų ir Ukmergės rajonuose gyvenantys neįgalieji. L. Arlauskienė džiaugiasi, kad projektas ne tik pateisina, bet ir gerokai viršija lūkesčius. „Buvome planavę į jo veiklas įtraukti 152 negalią turinčius žmones, o šiandien jau turime 214 dalyvių“, – sako LND atstovė. Pasak jos, tai geriausias įrodymas, kad negalią turintys žmonės nori dirbti, būti savarankiški ir nepriklausomi, tik reikia jiems šiek tiek padėti. LND komanda džiaugiasi, kad jos įgyvendinamas Karjeros galimybių plėtros neįgaliesiems projektas dar labiau skatina žmones siekti savo tikslų. 

Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.  

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

NBA išplatino įrašą Kobe Bryanui atminti: griebia už širdies
DABAR RODOMA
NBA išplatino įrašą Kobe Bryanui atminti: griebia už širdies
DABAR RODOMA
Pamatykite: 10 Kobe Bryanto metimų, atnešusių komandai pergalę
DABAR RODOMA
40 įspūdingiausių Kobe Bryanto karjeros dėjimų
DABAR RODOMA
Bryanto karjeros kelias NBA
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
REKLAMA
Depresija (nuotr. 123rf.com)
Paauglystė – nelengvas laikotarpis kiekvienam žmogui. Tai metas, kai ieškoma savęs, linkstama į kraštutinumus, patiriama daug sumaišties. „Išaugs, praeis“, – taip neretai ...
Aušrinė Packevičiūtė (kairėje) ir Ginta Žemaitaitytė parodoje „Adventur 2020“. Aldonos Milieškienės nuotr.
Tarptautinėje parodoje „Adventur 2020“ tarp daugiau kaip 300 dalyvių iš 20 šalių su šūkiu „Turizmas visiems Lietuvoje“ prisistatė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS). ...
Albinas Pilypas sako, kad aktyviai judant gerėja nuotaika, išsiskiria laimės hormonas – serotoninas. (nuotr. asm. archyvo)
Druskininkuose gyvenantis Albinas Pilypas, susirgęs antrojo tipo diabetu, ne tik prisijaukino klastingą ligą. Vyras padarė tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma – pavertė ligą ...
Jūratė Dabžanskienė su vyresniąja dukra Igne. (nuotr. asm. archyvo)
Šiluviškės Jūratės Dabžanskienės gyvenimas nelepino nuo kūdikystės. Augusi be tėvų, ne kartą palikta ir išduota, ji rado ramybę ir paguodą tikėjime bei savo šeimoje.  ...
Įgyvendintą projektą pristato VšĮ „Vilties žiedas“ atstovė Gintė Motiejaitienė. Aldonos Milieškienės nuotr.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetui šiemet Lietuvos pateiktoje Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje bus aprašyta šalyje pradėta teikti asmeninio ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų