Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.09.20 13:04

Miškas, pievos, vėl miškas, plentas... Keli šimtai skubančių, vienas kitą lenkiančių ar lengva ristele trasą įveikiančių bėgikų. Lietuvos aklųjų sporto federacija jau 30 metų kasmet rugsėjo viduryje Trakų rajone, prie Zelvos ežero, rengia tradicinį Aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos rudens kroso čempionatą, trumpiau vadinamą tiesiog Zelvos krosu.  Į krosą susirenka po 400–500 žmonių iš visos Lietuvos, jaunų ir sulaukusių žilo plauko, greitų ir ne visai greitų.

Lietuvos aklųjų sporto federacija kasmet rengia rudens krosą, kuris vyksta Trakų rajone, aplink Zelvos ežerą. Lietuvos aklųjų sporto federacijos archyvo nuotr.

Lietuvos aklųjų sporto federacija kasmet rengia rudens krosą, kuris vyksta Trakų rajone, aplink Zelvos ežerą. Lietuvos aklųjų sporto federacijos archyvo nuotr.

Ištvermingiausi bėga daugiau nei 7 kilometrus aplink Zelvos ežerą, vaikai, senjorai ir visiškai nematantys dalyviai įveikia 3 kilometrų nuotolį. Kiekvienas bėga pagal savo jėgas ir galimybes, o tie, kam neleidžia sveikata ar amžius, trasą tiesiog lengvai praeina. Svarbiausia, kad, peržengęs starto liniją, pasiektum finišą. 

REKLAMA

Šiais metais Zelvos krosas sukvietė ne tik regėjimo negalią turinčius bėgimo entuziastus, bet ir tikrus šios sporto šakos profesionalus ar bent jau labai rimtai į juos pretenduojančius.

Dalyvauja vis daugiau neregių

Zelvos krosas vyksta tuojau pat po Vilniaus maratono, o jame kasmet dalyvauja vis daugiau neregių ir silpnaregių. Šiais metais šeši aklieji ir silpnaregiai šiame maratone bėgo pusmaratonį, viena dalyvė – 10 kilometrų, dar keli jaunesni sportininkai – po 5 kilometrus. Tai, ką galėjome įsivaizduoti tik drąsiausiose svajonėse, tampa gyvenimo realybe. 

Viena iš Zelvos kroso favoričių neabejotinai buvo bėgikė Aušra Garunkšnytė. Pavasarį vykusiame Londono maratone ji iškovojo trečiąją vietą ir jau užsitikrino kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. „Prieš bėgimą kėliau sau tikslą patekti į stipriausių bėgikių dešimtuką. Atbėgau septinta. Rezultatas nėra aukštas, bet treniruotė buvo gera“, – įspūdžiais dalijosi Aušra. Kodėl Londone nubėgusi 40 kilometrų, Vilniuje sportininkė pasirinko bėgti keturis kartus trumpesnę distanciją? Atsakymas paprastas – todėl, kad šis bėgimas Aušrai iš tikrųjų buvusi tik smagi treniruotė. Dar šį rugsėjį sportininkės laukia Berlyno maratonas, kuriame ji bėgs visą šios rungties nuotolį. 

Nors oficialiai dar nepatvirtinta, kad Aušra tikrai dalyvaus Tokijo paralimpinėse žaidynėse, bet ženklų, kad taip bus, daugiau nei pakanka. Vienas akivaizdžiausių – ateinančių metų pavasarį planuojama kelionė į Japoniją ir dalyvavimas priešolimpiniame „žvalgybiniame“ maratone.

REKLAMA

Arnoldas Januškevičius Vilniuje bėgo pusę maratono distancijos – 21 kilometrą. Kaip ir Aušrai, jam šis bėgimas irgi buvo labiau treniruotė nei varžybos, kuriose sportininkas atiduoda visas jėgas. „Masiniuose bėgimuose labai patogu pasitikrinti savo sportinę formą, – sako Arnoldas. – Jauti varžybų skonį ir kartu gali mėgautis bėgimu.“

Prieš metus A. Januškevičius Frankfurte nubėgo pirmąjį savo maratoną, o po mėnesio, spalio 20 dieną, Amsterdame mėgins jį įveikti dar kartą. Pirmajam maratonui sportininkas ruošėsi savarankiškai, nes pats yra kūno kultūros specialistas, turi reikalingų žinių, antrajam – jau pasisamdė trenerį ir dirba pagal jo sudarytą programą. „Kai treniruojiesi savarankiškai, save šiek tiek pasaugai, – juokauja Arnoldas. – Nebėgi, kai blogas oras, kai esi pavargęs ar tiesiog labai tingi. Kai dirbi su treneriu pagal jo sudarytą programą, išsisukti neišeina. Dirbant su treneriu pradėjo gerėti rezultatai.“

Andrejui Konarevui Vilniaus maratonas buvo pirmasis. Kaip ir A. Januškevičius, jis įveikė pusę jo distancijos. Vaikinas neslepia – buvo sunku, bet pavasarį vėl ketina bėgti tokį patį nuotolį. Svajoja ir apie visą maratoną, tik supranta, kad dar stinga ištvermės ir patirties. Andrejus prisimena, kad bėgioti dar 2004 metais jį paskatino iš Atėnų paralimpinių žaidynių grįžęs silpnaregis maratono bėgikas ir kartu jo fizinio lavinimo mokytojas Linas Balsys. Pats L. Balsys Vilniuje irgi bėgo pusmaratonį su kitu neregiu Žygimantu Matusevičiumi. Žygimantui šis pusmaratonis irgi buvo pirmasis, bet tikrai ne paskutinis. 

REKLAMA

„Susigalvoju kokį nors tikslą ir bandau jį pasiekti, – pasakojo Ž. Matusevičius. – Šiais metais sugalvojau nubėgti pusmaratonį. Treniravausi visą vasarą, nubėgau apie 500 kilometrų, rezultatu esu patenkintas. Trasą įveikiau greičiau nei per pusantros valandos.“

Žygimantas Vytauto Didžiojo universitete studijuoja informacines technologijas, yra vienas pajėgiausių Lietuvos neregių plaukikų, o nuo šiol – ir ilgų distancijų bėgikų.

Kas nustato asmeninio asistento pagalbos poreikį?
Prašome pasirinkti atsakymą!
„Sodra“
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
Savivaldybė
BALSUOTI
REZULTATAI
Kas nustato asmeninio asistento pagalbos poreikį?
„Sodra“
4,3%
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba
66,3%
Savivaldybė
29,4%

REKLAMA

Siūlo bėgti ir mėgautis

Marius Maželis yra vienas iš nedaugelio Lietuvos neregių ir silpnaregių, įveikusių visą Vilniaus maratoną. Tai įvyko prieš dvejus metus, 2017-aisiais, o šiais metais Marius bėgo pusmaratonį. „Vasara buvo pilna stovyklų, kelionių, įspūdžių, – pasakojo M. Maželis. – Rugpjūčio pradžioje grįžau iš Islandijos, nebuvo laiko ir galimybių pasirengti visam maratonui, teko rinktis perpus trumpesnį nuotolį.“

M. Maželis nėra profesionalus sportininkas, bet gyvena aktyviai, daug sportuoja. Dirba masažuotoju, neatmeta galimybės po metų ar dvejų dar kartą nubėgti visą maratoną. Jo palinkėjimas kitiems likimo draugams: „Jeigu turite galimybę, bėkite, nes tai tiesiog smagu!“ 

Kiekgi aklųjų ir silpnaregių dalyvavo šių metų Vilniaus maratone – 6, 7, 8? Atsakyti nelengva, nes tik atvykus į Zelvos krosą paaiškėjo, kad pusmaratonį prieš savaitę Vilniuje bėgo ir pasvalietis neregys Zigmantas Rimkus. Visiškai įmanoma, kad pasidomėjus paaiškėtų, jog bėgo ir daugiau regėjimo negalią turinčių žmonių. „Nežinau, ar tai buvo lietuvis, ar užsienietis, bet šalia manęs pusmaratonį taip pat bėgo dar vienas vyresnio amžiaus neregys“, – pasakojo M. Maželis. Ateina metas, kai skaičiuoti neregius, bėgančius pusę ar net visą maratoną, nebėra prasmės. Žmonės tiesiog bėga ir mėgaujasi tiek pačiu bėgimu, tiek bendryste, buvimu tarp bendraminčių. 

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
DABAR RODOMA
Linksmos sesučių Emilijos ir Martynos pamokos, kaip kepti pyragą
DABAR RODOMA
Mikutavičius atskleidė, kokios aistros verda „X faktoriaus“ užkulisiuose
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, kai pamatė, ką porelė veikia viduryje gatvės
REKLAMA
 Lietuvos susisiekimo konferencijoje diskutuota ir apie darnų judumą (viduryje – viceministras Vladislovas Kondratovičius). Linos Jakubauskienės nuotr.
Miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 25 tūkst. gyventojų arba kurie turi kurorto statusą, savivaldybės parengė darnaus judumo planus. Jų tikslas – užtikrinti geresnę žmonių ...
Kadras iš filmo „Neregėta Europa“.
Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, ne visada lygūs, patogūs, dažniau priešingai – duobėti ir nelygūs tų šalių keliai. Tokiais keliais jau daugiau nei savaitė ...
Rita Česonienė su Širvintų rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiąja specialiste Rasa Kralikevičiene. Linos Jakubauskienės nuotr.
Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytoja Rita Česonienė vyresniųjų klasių gimnazistus moko ekonomikos. Be to, nuo šių mokslo metų pradžios ji – ir devintokų ...
Gintautas Paltanavičius dalyvauja Trakuose vykstančiose šventėse. (nuotr. asm. archyvo)
Trakų savivaldybės tarnautojas Gintautas Paltanavičius jau 27 metus serga Bechterevo liga. Ji keitė vyro gyvenimą, buvo sunkių, beviltiškų dienų, bet jis visą laiką ieškojo, ...
Aleksandra ir Dmitrijus lanko Trakų neįgaliųjų užimtumo centrą. Užimtumo centro archyvo nuotr.
Užsukę į Trakų neįgaliųjų užimtumo centrą, aptinkame dažais apkrautą stalą, ties spalvingais piešiniais palinkusius lankytojus. Kai čia dirbti atėjo Dailės akademiją baigusi ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų