Baltos sienos, tramdomieji marškiniai, gausybė slopinančių vaistų ir visą teritoriją juosiančios tvoros – tokie migloti stereotipai vis dar pasirodo visuomenėje, prakalbus apie psichikos ligonius. Tačiau realybė šiais laikais yra visai kitokia ir ne tokia tamsi kaip daugeliui gali pasirodyti.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rutina  (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rutina (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras – tokia iškaba pasitinka praeivius, pasukusius į Vasaros gatvę. Vos tik įžengus pro plačiai atvertus šio centro, geriau žinomo kaip Vasaros ligoninė, vartus, kūnu nubėga keisti jausmai.

Tarytum viskas atrodytų įprasta ir kasdieniška. Čia, medžių ir augalų apsuptyje, verda rutina, o žmonės gyvena įprastą savo gyvenimą. Keletas žmonių žaidžia krepšinį, kiti ramiai, susimąstę suka ratus ligoninės teritorijoje, dar kiti – besišnekučiuoja ant suolelių.

Praeinant pro korpusus, pasigirsta iš telefono leidžiama šiuolaikinė muzika, o pasisukus, žvilgsnį pagauna iš mobiliojo telefono ekrano karaoke dainuojanti mergina.

Nerimo sutrikimai, depresija, maniakinė depresija, bulimija, anoreksija, alkoholizmas, demencijos ar net šizofrenija – tai tik keletas ligų, su kuriomis susiduria čia besigydantys žmonės.

REKLAMA

Ir nors daugelis vis dar yra įsitikinę, kad tokiose ligoninėse pacientai yra tik girdomi vaistais ir dienas leidžia tamsiuose kambariuose, tenka pripažinti, kad visos tokios kalbos – tik dar vienas mūsų visuomenės mitas.

Nors pati Vasaros ligoninė nėra didelė, čia yra tik 168 lovos, tačiau visi skyriai yra itin specializuoti, o daugelis paslaugų yra teikiamos ambulatoriškai. Centras teikia antrinio lygio psichiatrijos stacionarines, dienos stacionaro, ambulatorines ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas.

Kenčia depresiją ir nerimo sutrikimus

Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, dabartiniai Lietuvos žmonės labiausiai kenčia nuo depresijos, senatvinių demencijų ir nerimo sutrikimų.

„Pirmoje vietoje neabejotinai yra depresija, nemažai jos formų dabar yra gydomos ambulatoriškai, į stacionarą patenka ligoniai, kenčiantys itin sunkias depresijos formas. Taip pat visose išsivysčiusiose šalyse ilgėja gyvenimo trukmė, o kartu su ja neišvengiamai atsiranda ir daugiau senatvinių demencijų“, – vardija centro direktorius.

Pašnekovas pabrėžia, kad sunkiausių psichozių skaičius neauga, jis yra panašus visame pasaulyje – apie vieną procentą. Tačiau centro vadovas pastebi liūdną tendenciją, kai centre vis dažniau atsiduria jauni žmonės, kenčiantys nerimo sutrikimus.

„Visame pasaulyje stebimas nepaprastai didėjantis nerimo sutrikimų skaičius, kuris pasireiškia sveikiems, darbingiems žmonėms. Toks nerimas jiems pradeda trukdyti gyventi, jie negali atsipalaiduoti, prastai miega, jaučia nuolatinį nerimą, tai yra informacijos perkrovimas“, – sako vyras ir patikina, kad Lietuvoje ši tendencija taip pat yra ryški:

REKLAMA

„Man pačiam teko stebėti net kelias jaunimo kartas ir tiek nerimo, kiek patiria mūsų dabartiniai paaugliai, ankstesnės kartos jaunimas tikrai neturėjo. Visą tai yra susiję su mobiliaisiais įrenginiai, jie nebesugeba atsipalaiduoti, jų galva nuolatos apkrauta, jaučia įtampą“.

Reabilituojasi užsiėmimuose

Senesniais laikais pacientai ligoninėje gulėdavo net 72 dienas, dabar – apie dvidešimt. Praėjus tokiam laiko tarpui, pacientas turi tris kelius: pereiti į dienos stacionarą arba psichosocialinę reabilitaciją, arba eiti namo ir lankytis savo poliklinikoje, viskas priklauso nuo ligos ir jos stadijos.

Psichosocialinę reabilitaciją būtų galima paaiškinti gana paprastai. Tarkime, kai žmogus susilaužo tam tikrą kūno dalį arba jam yra atliekama operacija, po gydymo jam yra paskiriama reabilitacija. Lygiai taip pat ir psichines ligas kenčiantiems pacientams po gydymo yra paskiriama reabilitacija.

Šiame skyriuje šios ligoninės pacientai gali rinktis užsiėmimus, kurie jiems padeda integruotis į gyvenimą, lavinti ne tik kasdieninius įgūdžius, bet ir nusistatyti ateities tikslus bei būdus, kaip tie tikslai bus siekiami.

Šioje vietoje būtų galima sulaužyti dar vieną mitą, kai žmonės tiki, jog psichikos ligų centre visi pacientai yra gydomi vienodai, o visi gydymo būdai apsiriboja tik vaistais.

Pacientai čia gali rinktis tarp gana plataus užsiėmimų tvarkaraščio, kurį sudaro tokios veiklos kaip muzikos terapija, šokio ir judesio terapija, individualus dainavimas, bendravimo įgūdžio lavinimas, meno terapija, dailė, keramika, nerimas, sporto salė, kūrybinių įgūdžių lavinimas, streso įveikimas, emocijų valdymas – tai tik dalis to, kuo užsiima pacientai.

REKLAMA

Griauna mitus, kad pacientai gydomi tik vaistais

Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus slaugos administratorė Daiva Kalantienė pabrėžia, kad kiekvieno paciento užsiėmimų tvarkaraštis yra sudaromas labai individualiai, atsižvelgiant į paciento asmenybę, sugebėjimus ir ligą.

„Kiekvienas pacientas gauna atvejo vadybininką. Gydytojas nėra pagrindinis asmuo paciento gyvenime, atvejo vadybininkas yra tas žmogus, apie kurį sukasi visas gyvenimas. Kiekvieną kartą vertiname paciento poreikius, ko jis nori ir ko sieksime reabilitacijos metu, suplanuojame eigą, parenkame užsiėmimus. O tikslai būna tikrai labai įvairūs, vieni turi tikslą baigti mokslus, kiti susirasti darbą ir save išlaikyti, atpažinti sugrįžtančios ligos simptomus“, – pasakoja ji.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rutina

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rutina

D. Kalantienė neneigia, jog pacientų tikslai dažnai keičiasi ir reabilitacijos metu, būna ir atvejų, kai pacientas vėl atkrenta, liga sugrįžta. Labai svarbu suvokti, kad tokios psichinės ligos yra atsikartojančios, todėl pacientai turėtų mokėti atpažinti ligą, jos simptomus ir kaip tinkamai juos valdyti.

Tenka mokytis ir namų ruošos

Ligoninės darbuotojams itin svarbu ir tai, jog išėjęs pacientas turėtų planą, kaip elgtis, kai liga vėl pasireiškia.

Psichosocialinėje reabilitacijoje vienu metu lankosi apie 20 – 25 pacientai. Užsiėmimuose lankose ir kiti pacientai, kurie guli kituose ligoninės skyriuose. Nors jiems užsiėmimai nėra tokie svarbūs, ligoninės darbuotojams svarbiausia, jog tokie pacientai bent atsikeltų iš lovos ir užsiimtų veikla.

REKLAMA

„Užsiėmimai yra tikrai labai skirtingi. Štai, pavyzdžiui, bendravimo grupė yra labiau skirta, sergantiems depresija, kuriems reikia bendravimo. Bet yra ir tokių sunkių pacientų, kurie praranda net ir kasdieninius įpročius, jiems reikia iš naujo mokytis patiems atsikelti, nusprausti, elgtis su pinigais, skaičiuoti, kiek produktų reikės tam tikram patiekalui ar tvarkytis namus. Būtent tam yra kasdieninių įgūdžių grupė“, – sako D. Kalantienė.

Po tokios reabilitacijos kitas pacientų laukiantis etapas – stacionarinė reabilitacija. Joje lankosi tokie pacientai, kurie gali pradėti dirbti, vėl sugrįžti į gyvenimą, tačiau jiems vis dar reikia priežiūros. Tokia reabilitacija trunka apie dvi savaitės, po jos seka trumpalaikė reabilitacija ir ambulatorinė pagalba namuose.

Dirbti sugrįžta ir buvę pacientai

Ligoninės pacientams užsiėmimus veda ne tik ligoninės darbuotojai. Čia iš pradžių savanoriauti, o vėliau ir dirti sugrįžta ir ne vienas ligoninėje buvęs pacientas.

Štai, pavyzdžiui, pacientai yra labai pamėgę kūrybinius stalo užsiėmimus, kuriuos sugalvojo viena iš čia besigydžiusių pacienčių. Ji pati sukūrė šį užsiėmimą, sugalvojo jo sistemą. Jo metu pacientai išeina į kiemą, prisirenka įvairių daiktų: smėlio, gėlių, šakelių ir grįžę į patalpas kartu dėlioja koliažus.

Kita ligoninės buvusi pacientė, kuri praėjo visus etapus, gyvenime užsiima aktoryste, todėl ji pacientus mokė sceninės kalbos. Pas ją ypač mėgdavo lankytis tie pacientai, kurie planuoja eiti į darbo pokalbius, norėjo išmokti viešo kalbėjimo.

REKLAMA

Dar vienas unikalus ligoninės darbuotojas – vienas liaudies menininkas. Vyras šioje ligoninėje savo istoriją pradėjo kaip pacientas, tačiau praėjęs gydymą, jis tapo savanoriu, o dabar jau ilgą laiką veda ir užsiėmimus kitiems.

„Viena iš darbuotojų pastebėjo, kad aš galiu save integruoti į užsiėmimus, galiu atrasti kalbą su pacientais ir per savo patirtį jiems padėti.

Dabar vedu darbinių įgūdžių užsiėmimus, kai reikia, pavaduoju ir medžio darbus, kūrybinius sugebėjimus – esu žmogus kulverstukas“, – šypteli vyras ir patvirtina, kad galbūt jam kaip buvusiam pacientui yra kur kas lengviau rasti kalbą su kitais pacientais:

„Jiems bandau perduoti, ką jaučiu iš savęs, kaip tuomet buvo gyvenime su manimi. Stengiuosi pamatyti, ką kuriam pacientui galiu duoti, kaip prie jų galiu prieiti ir ką pasakyti. Būna ir nedrąsių, matosi, kad jie bijo, bet ir aš toks buvau. Tokiais atvejais palengva, ramiai bandome atrasti kalbą, svarbiausia jų nespausti“.

Pats vyras yra įsitikinęs, kad tokie užsiėmimai ypač padeda pacientams, jie atranda ne tik veiklos, bet šviesą savo viduje.

Ligas nulemia ir gyvenimo būdas

Visai neseniai šioje Vasaros ligoninėje buvo filmuojamas ir itin didelio dėmesio sulaukęs lietuvių kurtas filmas „Išgyventi vasarą“.

Paklausus centro direktoriaus M. Marcinkevičiaus, ar vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kai išėję iš ligoninės pacientai, pasitraukia iš gyvenimo, pašnekovas pripažįsta, kad kaip ir kiekvienoje kitoje medicinos srityje, kartais tenka išmokti susitaikyti su pralaimėjimais.

REKLAMA

„Tokie atvejai dažnai nepasitaiko, bet, deja, tai yra vienas skaudžiausių dalykų, kuris nutinka mums kaip specialistams. Mes ne chirurgai, pas mus ant operacinio stalo pacientai nemiršta, bet skaudžių atvejų tikrai pasitaiko“, – sako jis.

Vis dėlto psichikos ligos vis dar yra apipintos daugybės mitų ir stereotipų, žmonės gėdijasi apie tai kalbėti, o ką jau ir kalbėti apie ligos pripažinimą. Tačiau M. Marcinkevičius tikina, kad svarbiausia yra suprasti, jog psichikos sutrikimas yra tokia pat liga kaip ir bet kokia kita mūsų kūno liga.

„Mūsų smegenys yra kaip kompiuteris, ir jos yra labai sudėtingos. Kai koja lūžta, mes nebijome prisipažinti, o kai smegenys sutrinka – stebimės.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rutina

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro rutina

Mūsų visuomenėje yra tokia stipri stigma dėl to, jog pirmieji psichotropiniai vaistai atsirado gydytojų praktikoje maždaug tik 1954 – 1956 metais, pas mus atėjo jie dar vėliau. Tūkstančius metų kitos ligos gaudavo gydymą, o psichikos ligoniai atsidurdavo prieglaudoje“, – vardija M. Marcinkevičius. Pasak pašnekovo, svarbu suprasti, kad yra įgimtos psichikos ligos ir tokios, kurios yra mūsų gyvenimo būdo padarinys.

„Nesvarbu, ar tai bebūtų laukinės Afrikos gentis, ar išsivysčiusi visuomenė, sunkių psichozinių ligų visada bus apie vienas procentas, tai genetiškai nulemtos psichikos ligos.

O dauguma depresijų, nerimo sutrikimai ir kitos panašios ligos yra tik mūsų gyvenimo būdo padarinys. Sergamumas šiomis ligomis labai skiriasi skirtingose šalyse, tačiau kuo labiau į šiaurę ir kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo rodikliai liūdnesni“.

REKLAMA

Tvenkinys, kuriame nusiskandino sesuo

Pasak seniausią, ligoninę gaubiančią legendą, šias ligoninės žemes padovanojo vienas grafas, kurio sesuo nusiskandino ten buvusiame tvenkinyje. Ir nors istoriniuose dokumentuose iš tiesų yra randama informacijos apie ten buvusį tvenkinį, vis dėlto tikslesnių šios istorijos faktų nėra jokiuose šaltiniuose.

Pirmiesiems Vasaros ligoninės korpusams yra maždaug šimtas metų, jie čia pradėti statyti dar 1908 – 1910 metais. Tiesa, tuomet jie buvo statyti ne kaip ligoninė, o kaip užmiesčio vilos, todėl natūralu, kad jų patalpos nebuvo pritaikytos gydyti pacientus. Būtent šie pirmieji pastatai yra pripažinti Kultūros paveldu, todėl su jais ligoninei greitu metu teks atsisveikinti, o šalia kitų korpusų įsikurs naujas ligoninės pastatas.

Kai Vilnius tapo okupuotas Lenkijos, dviejuose pirmuosiuose pastatuose atsirado tuberkuliozės bei psichikos ligoniams gydyti, skirtos patalpos. Tuberkuliozės protrūkis šalyje greitu metu praėjo todėl čia įsikūrė psichiatrijos ligoninė.

Korpusą pastatė pacientas

Po karo ši ligoninė pradeda plėstis į gretimai esantį kalną, ji sparčiai vystosi pokario metais iki pat 1961 metų, tais pačiais metais atidaroma didžiulė ligoninė Naujoje Vilnioje.

Ligoninė ėmė plėstis, čia atsirado ir naujų korpusų, kurie šiomis dienomis jau yra restauruoti. Korpusų istorijos ne ką mažiau įdomios nei visos ligoninės istorija. Štai, pavyzdžiui, vieną iš korpusų tarybiniais laikais savarankiškai pastatė ligoninėje gulėjęs pacientas.

Kadangi anksčiau Vasaros ligoninėje buvo gydomi ir teismo sprendimu nepakaltinamais pripažinti žmonės, čia pateko ir vienas tuometinis statybininkas, kuris psichozėje padarė nusikaltimą.

REKLAMA

Gulėdamas čia, jis nusprendė, kad jam reikia veiklos ir pradėjo statyti naują korpusą. Ligoninės darbuotojai vyrui parūpindavo tik medžiagų, o jis savo paties rankomis laikui bėgant pastatė trijų aukštų pastatą.

Žinoma, pastatas neturėjo nei tvirtų pamatų, nei apskaičiuotų brėžinių, todėl laikui bėgant jis buvo nugriautas, o vietoje jo pastatytas naujas korpusas.

Laimėtas Olandijos vyriausybės finansuojamas projektas

Vasaros ligoninė buvo ir yra įsikūrusi miesto centre, todėl natūraliai susiklostė, kad sunkesni psichikos ligoniai buvo gydomi Naujoje Vilnioje, o kaip sako pats centro direktorius M. Marcinkevičius, čia dienas praleisdavo „įdomesni“ žmonės.

Taip pat šioje ligoninėje nuo senų laikų žmonės būdavo gydomi labiau ambulatoriškai, o ir patiems žmonėms čia atvažiuoti būdavo lengviau.

Kalbant apie ligoninės korpusus, vos tik įėjus į ligoninės teritoriją, dėmesį patraukia nebenaudojamas vieno aukšto medinis namukas. Būtent jame buvo įrengtas pirmasis konsultacinis centras ir teikiama psichiatrinė pagalba ambulatoriškai. Tokiame mažame name per dieną vienas gydytojas priimdavo net 50 – 60 žmonių.

Toks konsultacinis centras Vilniuje buvo vienintelis iki pat 1997 metų. Šiek tiek anksčiau, 1980 metais, ligoninėje atsidarė ir dienos stacionaras, kuris buvo itin pažangus žingsnis pacientams. Ligoniai galėdavo lengviau integruotis į visuomenę, ryte ateiti, popiet išeiti.

Naujasis ligoninės etapas prasideda 2002 – 2004 metais. Tuomet kartu su partneriais buvo laimėtas didžiulis Olandijos vyriausybės finansuojamas projektas.

Imta pradėti kurti šiuolaikines tarnybas, įsteigta pirmoji Lietuvoje krizių intervencijos tarnyba, psichosocialinės reabilitacijos tarnyba, atidarytas valgymų sutrikimų centras, kuris yra vienintelis Pabaltijos šalyse tokio tipo gydymo centras.

Jure
2019-08-03 21:03:52
kestai nuskambejes sakinys buvo Tuberkuliozinis skyrius bet ji greit pasitrauke.Gaila bet ji niekur nepasitrauke tik kazkam buvo naudinga uzdaryt sias ligonines,tai buvo daroma prie ministro pono . Olekos.Tuberkuliozes niekas nebekontroliuoja,rajoninese ligoninese nebera specialistu.Psihikos sutrikimu turintis zmogus nieko neuzkres,nesakau kad ju nereikia gyditi.o atvira tuberkulioze sergantis uzkresti gali tukstancius.Niekas apie tai neraso zmones net nezino kaip galetu apsisaugot.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Biruta 2019-08-17 19:37:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Toj ligoninėj užmušė mano dėdę, ką jie skiedzia žiauru ten, privaro vaistų, paskui pacientai kaip robotai vaikšto    ATSAKYTI
Jure 2019-08-03 21:03:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kestai nuskambejes sakinys buvo Tuberkuliozinis skyrius bet ji greit pasitrauke.Gaila bet ji niekur nepasitrauke tik kazkam buvo naudinga uzdaryt sias ligonines,tai buvo daroma prie ministro pono . Olekos.Tuberkuliozes niekas nebekontroliuoja,rajoninese ligoninese nebera specialistu.Psihikos sutrikimu turintis zmogus nieko neuzkres,nesakau kad ju nereikia gyditi.o atvira tuberkulioze sergantis uzkresti gali tukstancius.Niekas apie tai neraso zmones net nezino kaip galetu apsisaugot.
   ATSAKYTI
Lituanistas 2019-08-03 19:53:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ne kulverstukas, o kūlverstukas, nes kūlis!   ATSAKYTI
Kasdienybė 2019-08-03 19:47:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
štai du žmonės ligoninės teritorijoje laižo geltonai nudažytą tvorą; dar kiti du sėdi prieš žaliai nudažytą tvorą ir kažko laukia. Paklausus atsako: "laukiame kol prinoks"   ATSAKYTI
Vova 2019-08-04 05:02:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Žiūrėk kad tu nelauktum kol prinoks  
Ala 2019-08-03 19:42:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
autore matyt nebuvo perejus normaliai tu korpusu. durys be rankenu,atmosfera klaiki,pacientai vaistais slopinami. Nelinkeciau ten niekam patekti   ATSAKYTI
CV 2019-08-03 19:49:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
punktas: "gydžiausi Vasaros gatvėje" stipriai padidins jūsų įsidarbinimo galimybes  
Tai gerai 2019-08-15 08:51:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kad be rankenų. O tai dar pasidarys ką nors sau ar kitiems. O kokios tu nori atmosferos? Kad fazanai vaikščiotų ir mocartą grotų?   

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Vilnietės planus sužlugdė avarija: gydytojai juokėsi iš merginos užmojų (nuotr. asm. archyvo)
Vilniuje gyvenanti 27-erių Austėja Puzyna kasdien, po darbo biure, lieja prakaitą sporto salėje ir su šypsena bei maloniu jauduliu atsimena, kai pirmą kartą užlipo ant ...
Artūras Čiurlionis (nuotr. asm. archyvo)
Lazdijų rajone gyvena Artūro Čiurlionio ir Vilijos Padimanskienės šeima. Jie – mokyklų vadovai, tačiau abu turi neįprastus pomėgius: Artūras kepa šakočius, o Vilija – duoną. ...
Žvakė (nuotr. Fotodiena.lt)
Britanijos satyrinės grupės „Monty Python“ žvaigždė Terry Jonesas, ilgai kovojęs su retos formos silpnaprotyste, mirė būdamas 77 metų, trečiadienį pranešė jo šeima. „Terry ...
Prakalbo mirusio septynmečio mama  (tv3.lt fotomontažas)
Septynerių metų Faustas buvo sveikas ir guvus berniukas. Penktadienį jis buvo mokykloje. Šeštadienį po pietų mirė. Teksto autorė: ALDONA KVEDARIENĖ Fausto senelis Stasys ...
Gajanai vis dar reikia tęsti gydymą Vokietijoje, kurio kaina siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų (nuotr. asm. archyvo)
Kai dar prieš šv. Kalėdas naujienų portale tv3.lt dalijomės itin skausminga vos 32-ejų sulaukusios Gajanos Mkrtchyan istorija, tada dar nenutuokėme, kokį stebuklą mums pavyks ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
4 vaikų tėvas – areštinėje: pranešta apie spardytus vaikus, vienam sužalota galva
DABAR RODOMA
4 vaikų tėvas – areštinėje: pranešta apie spardytus vaikus, vienam sužalota galva
DABAR RODOMA
Panevėžio pataisos namų slaugytoja nesulaiko ašarų: patyčios darbe paguldė į patalą
DABAR RODOMA
Seime bręsta dar viena apkaltos istorija dėl Rozovos
DABAR RODOMA
Vilniaus apskrityje – kokliušo protrūkis: medikai įspėja, į ką atkreipti dėmesį
DABAR RODOMA
Narkevičiui nemokama vakarienė apkarto: komisija pareiškė, kad ministras pažeidė įstatymą
DABAR RODOMA
Išskirtiniai TV3 kadrai: naktį rastas slaptas vamzdis iš gamyklos Kėdainiuose
DABAR RODOMA
Orų kokteilis Vilniuje: pasipylė kruša, dangų skrodė žaibai, galiausiai pradėjo snigti
DABAR RODOMA
Detektyvas dėl politiko nušautos stumbro patelės tęsiasi: įtariama baisi versija
DABAR RODOMA
Gediminui Žiemeliui – nauji nemalonumai: su juo siejama įmonė tiriama dėl kontrabandos
DABAR RODOMA
Narkevičius sumanė viešai išvardyti, ką nuveikė per penkis mėnesius poste
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų