10 priežasčių, kodėl kraujo donorystė naudinga pačiam donorui

Kiekvienas kraujo donoras gali jaustis didvyriu, nes neabejotinai kažkam padėjo išgyventi – gal gimdančiai motinai, gal į avariją patekusiam, gal nukraujavusiam operacijos metu ar sunkia liga sergančiam žmogui. Bet ar žinojote, kad yra daug priežasčių, dėl kurių reguliariai duoti kraują yra naudinga pačiam donorui, jo sveikatai?

1. Sveikatos patikrinimas

Kiekvieną kartą prieš duodant kraują jus konsultuoja gydytojas, kad įsitikintų, jog jūsų sveikatos būklė tinkama donorystei, be to, patikrinamas hemoglobino kiekis jūsų kraujyje, pulsas, kraujo spaudimas ir kūno temperatūra. Jei hemoglobino kiekis yra per mažas, kraujas nebus imamas. Būna atliekami ir kiti tyrimai, siekiant patikrinti, ar kraujas yra tinkamas perpylimui, ar nesergate įvairiomis infekcinėmis ligomis. Būna atvejų, kai donacija padeda laiku diagnozuoti įvairias rimtas ligas, tačiau tikrai neskatinama tuo piktnaudžiauti ir naudotis kaip nemokamu sveikatos patikrinimu.

2. Kraujo donorystė sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Kai kuriems žmonėms geležies trūksta, ir gali išsivystyti ir mažakraujystė, tačiau yra ir tokių, kurių organizme dėl mitybos ar genetikos geležies yra per daug (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK526131/). Geležies perteklius skatina uždeginimius procesus, siaurina kraujagysles, gali turėti įtakos širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimui. Amerikos Epidemiologijos žurnalas yra paskelbęs studiją, kad duonuojant kraują bent vieną kartą per metus, miokardo infarkto rizika simažėja 88 proc. (Am J Epidemiol Vol. 148, No. 5, 1998) .

REKLAMA

3. Kraujo donorystė sumažina kepenų ligų riziką

Geležies perteklius taip pat gali turėti įtakos kepenų cirozės, vėžio ir kitų kepenų ligų išsivystymui (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4922827/). Vienos kraujo donacijos metu donoras netenka apie 225-250 mg geležies, tai gali būti puikus sprendimas tiems, kam būdingas geležies perteklius. O tiems, kam geležies pertekliaus nėra, reikiamas geležies kiekis kraujyje savaime gali atsistatyti per kelis mėnesius, o vartojant geležies papildus – dar greičiau.

4. Kraujo donorystė gali sumažinti vėžio riziką

Kaip ir širdies, kraujagyslių bei kepenų ligoms, kai kurių onkologinių ligų (pvz., plaučių, kepenų, skrandžio, gaubtinės žarnos, stemplės vėžio ir kt.) atsiradimui taip pat turi įtakos geležies perteklius. Yra ne vienas tyrimas, nustatęs, jog kraujo donorystė sumažina sergamumą vėžiu (https://academic.oup.com/jnci/article/100/14/996/917996). Tyrimais taip pat teigiama, kad moterims vėžio rizika didėja po monopauzės, kadangi jų kūnas nustoja reguliariai netekti kraujo, kartu ir geležies. O reguliari kraujo donorystė yra vienas iš būdų subalansuoti geležies kiekį kraujyje, mažinti kraujo klampumą ir sumažinti vėžinių susirgimų riziką.

5. Atsinaujina kraujo ląstelės

Suaugęs žmogus turi vidutiniškai apie 5 litrus kraujo. Donorystės metu netenkama apie 0,45 litro kraujo. Tai yra saugus kraujo kiekis, kurio netekimas nekenkia žmogaus organizmui. Kraujo davimas stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją, ir mūsų organzmai gana greitai, jau per kelias dienas pagamina naujos kraujo plazmos ir kai kurių kraujo ląstelių, bet visoms naujoms kraujo ląstelėms pasigaminti gali prireikti iki 60 dienų (pvz., eritrocitams). Kelių menesių laiko prireikia atsistatyti ir geležies kiekiui kraujyje. Todėl tarp donacijų rekomenduojamas mažiausiai 60 dienų tarpas.

6. Kraujo donorystė padeda reguliuoti svorį

Kiekvieną kartą, kai duodame kraujo, sudeginame apie 650 kilokalorijų, kadangi organizmui prireikia energijos naujoms kraujo ląstelėms ir plazmai pagaminti. Žinoma, tai nereiškia, kad kraujo donorystę verta naudoti, kaip svorio mažinimo priemonę, tačiau šis faktas patvirtina, kad periodinė donorystė yra naudinga jūsų sveikatai.

REKLAMA

7. Kraujo donorystė mažina cholesterolio kiekį

Kai donuojamas kraujas, atsikratoma ir kraujyje esančio riebalų ir riebiųjų medžiagų pertekliaus. Svarbu tai, kad riebalų atsargos tokiu būdu nesikaupia jūsų kraujagyslėse, mažėja cholesterolio kiekis, kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

8. Gerėja psichinė ir emocinė būklė

Kraujo donorystės nauda susijusi ne tik su fizine sveikata. Sprendimas tapti ir buvimas kraujo donoru gali pagerinti jūsų psichoemocinę būklę, padidinti “laimės hormonų” išsiskyrimą, pakelti savivertę. Daugeliui žmonių jausmas, kad padedi kitiems, žinojimas, kad tavo kraujas bus panaudotas gelbėti gyvybėms, suteikia prasmės ir emocinio pasitenkinimo. Tai, kad pagalba kitiems padeda mažinti stresą ir neigiamas emocijas, padeda jaustis nevienišiems, sustiprina bendruomeniškumo jausmą ir suteikia laimės, patvirtina ir Jungtinės Karalystės Psichinės sveikatos fondo duomenys.

9. Donorai gali ilgiau gyventi

Neatlygintina kraujo donorystė – nuoširdus noras padėti kitiems, tai panašu ar net stipriau už neatlygintiną savanoriavimą, nes kraujo donorų prisidėjimas gelbėjant kitus yra labai realus. Dar 2011 metais sveikatos psichologijos tyrimu nustatyta, kad neatlygintinai savanoriaujantys žmonės ilgiau gyvena.

10. Kraujo donorystė gelbėja gyvybes

Kraujo donorystė – tai aukščiausia žmogiškumo išraiška. Be donorų kraujo negalėtų vykti nei planinės nei skubios chirurginės operacijos, daugelis ligonių, kuriems reikia kraujo perpylimų, negautų reikiamo gydymo, ne vienas rimtą traumą patyręs žmogus ar ne viena mama gimdydama mirtų, dėl kraujo netekimo, daugelio onkologinių ligonių būtų neįmanoma išgydyti. Ir kiekvienas donoras turi savimi didžiuotis, nes neabejotinai kažkam išgelbėjo arba prailgino gyvenimą!


Rašyti komentarą...
E
Eimantas.
2021-08-13 15:52:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kodel ,respublikineje kraujo perpylimo stotyje, yra knyga su grifu slaptai ,tik gydytojams,apie kraujo davimo zala donorams ?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų