Šioje grožiu užburiančioje saloje Elina aplankė TV3 televijos laidos „Lietuvis pas lietuvį“ komanda.
Planus pakeitė meilė
Elinos mama apie 1970 metus Vilniuje susipažino su moterimi, kuri į ekskursiją Lietuvoje buvo atvykusi iš Serbijos.
„Nuo to laiko su mamos draugystė prasidėjo ta moterimi, jos susirašinėdavo laiškais, o kartą per metus ji atvažiuodavo pas mus į Lietuvą su savo seserimi. Jai šiuo metu yra 90 metų ir iki šiol su ja bendrauju“, – pasakoja moteris.
Mokykloje ir universitete ji mokėsi prancūzų kalbą, todėl norėdama išvažiuoti į JAV pradėjo intensyviai mokytis anglų kalbos. Po pirmo kalbos kurso nuvažiavo pas mamos draugę pasisvečiuoti į Belgradą ir įsimylėjo.
„Tada susipažinau su savo pirmuoju vyru. Gavosi taip, kad kelias pasisuko į kitą pusę. Taip atsidūriau buvusioje Jugoslavijoje. Ten praleidau 23 metus.
1999 metais, kai Serbija buvo bombarduojama, buvau grįžusi pasisvečiuoti pusmečiui į Lietuvą. Grįžau į Serbiją ir ten gyvenau iki 2014 metų. Po to išvažiavau vasarai padirbėti į Kroatiją ir gavosi taip, kad susipažinau su antruoju vyru, nes su pirmuoju jau buvau išsiskyrusi. Serbų ir kroatų kalbos panašios, bet ir kartu skirtingos. Kroatijoje teko išmokti kalbą, gauti licencijas reikalingas gidui“, – pasakoja Elina.
Ką pamatyti Kroatijoje?
Pagal išsilavinimą Elina yra ekonomistė, bet Belgrade tekdavo daug vertėjauti, nes dirbo su rusiškomis įmonėmis.
„Galima sakyti, kad , kad ir Belgrade būdavau gide, nes dirbome ir su ukrainiečiais, ir baltarusiais, ir su rusais, todėl tekdavo klientams viską aprodyti. Galima sakyti, kad buvau kitos rūšies gide. O dabar turiu savo agentūrą, savo įmonę, todėl ir toliau dirbu pagal profesiją, bet kartu esu ir gidė“, – šypsosi moteris.
Šiuo metu Kroatijoje sumažėjo rusakalbių turistų, tačiau padaugėjo čia atvykstančių lietuvių.
„Žmonės čia dažniausiai atvyksta dėl jūros ir beprotiškai skaidrių jos krantų. Kriokliai yra dar viena pridedamoji dalis. Lietuviai labai mėgsta Makarskos pajūrį, nežinau, kuo jį mėgti, bet jis sausakimšas. Manau, kad labai verta pasisvečiuoti salose, kuriose yra išsaugota visa autentika. Iš tikrųjų reikėtų atvykti ne kartą, kad pamatytumėte viską, ką verta pamatyti“, – sako ji.
Elina rekomenduoja planuojantiems keliones į Šiaurinę Kroatijos dalį aplankyti Pulą, Rovinj, Cirkvenicą, kur vietovės tiesiog nuostabios.
„Kas leidžiasi į Dalmatiją, turi pravažiuoti ir Plitvicos krioklius, nacionalinį parką aplankyti. Kiekvienas miestas turi savo perliuką: Zadaras turi vargonus, Šibenikas turi labai gražius architektūrinius paminklus, Splitas turi tvirtoves, kur filmuoti „Sostų karai“, Stonas, kuris yra išlaikęs gynybines sienas, kurios yra antros pasaulyje pagal savo ilgį“, – kitas keliautojų dėmesio vertas vietas vardija gidė.
Pietietiškas ir lėtas gyvenimas
Elina pasakoja, kad Kroatijoje žmonės gyvena pietietišką gyvenimą – yra daugiau atsipalaidavę, gyvena lėtesniu tempu, šilčiau bendrauja.
„Man patinka, kad šie žmonės, nors ir išgeria vyno, tačiau nepadaugina. Vakarėlis nesibaigia tada, kai kažkas prisigeria ir susimuša. Mane labai žavi tas mokėjimas kultūringai gyventi. Čia valgoma ir mažiau mėsos, daugiau jūros gėrybių, žalumynų. Mano anyta dabar yra 99 metai – ji taip prasimaitino visą gyvenimą ir per dieną išgerdavo taurę ar dvi vyno, o vis dar puikiai mąsto“, – šypsosi ji.
Visgi yra keletas lietuviškų dalykų, kurių moteris būdama Kroatijoje labai pasiilgsta. Vienas iš jų – silkė.
„Čia nėra silkės, man čia labai didelis trūkumas. Jeigu kažkas iš Lietuvos į Kroatiją važiuoja su mašina ir turi šaldytuvą, visuomet paprašau, kad atvežtų silkės. Juodos duonos išsikepti jau išmokau pati. Aišku trūksta ir lietuvių kalbos. Trūksta jaunystės draugų ir su laiku tai tikrai jaučiasi. Tačiau iš kitos pusės žiūrint, nežinau, ar galėčiau grįžti į Lietuvą gyventi, nes dabar esu pripratusi prie to pietietiško ritmo“, – sako moteris.
Daugiau apie Kroatijos žavesį ir autentiškumą žiūrėkite laidoje „Lietuvis pas lietuvį“ jau šį sekmadienį, 17.20 val., per TV3!
