Kur kas daugiau apie avarijos riziką pasako vairuotojo patirtis, polinkis rizikuoti, dėmesys ir gebėjimas realistiškai įvertinti savo galimybes. Tai ypač gerai matyti tarp jaunų vairuotojų, kuriems pavojinga gali tapti ne tik patirties stoka, bet ir įsitikinimas, kad vairuoja geriau, nei yra iš tikrųjų.
Jauni vairuotojai – didžiausios rizikos grupėje
Draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ skelbia, kad 18–20 metų vairuotojai į eismo įvykius patenka maždaug 2–3 kartus dažniau nei 30–40 metų ir 4–5 kartus dažniau nei vyresni nei 40 metų vairuotojai.
Tarptautiniai tyrimai taip pat rodo, kad jauniausių vairuotojų avaringumas yra gerokai didesnis. Viename didelės apimties tyrime 17–20 metų vairuotojų eismo įvykių dažnis, skaičiuojant pagal keliones, buvo daugiau kaip keturis kartus didesnis nei 30–39 metų vairuotojų.
Jaunas vairuotojas paprastai turi mažiau praktinės patirties, sunkiau atpažįsta pavojingas situacijas ir dažniau patenka į aplinkybes, kurių dar nėra išmokęs numatyti.
Kas vairuoja geriau?
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė pabrėžia, kad vairavimo skirtumų tarp vyrų ir moterų egzistuoja, tačiau vien iš lyties spręsti, kas yra „geresnis vairuotojas“, būtų pernelyg paprasta.
Tyrimuose jauni vyrai dažniau nei moterys siejami su greičio viršijimu, agresyvesniu vairavimu ir kitais rizikingais veiksmais.
Didelės apimties Australijoje atliktame tyrime, kuriame daugiau kaip 20 tūkst. jaunų vairuotojų buvo stebimi iki 13 metų, vyrų bendras eismo įvykių dažnis buvo maždaug ketvirtadaliu didesnis nei moterų, net įvertinus skirtingą vairavimo intensyvumą ir kitus veiksnius.
Skirtumas buvo dar didesnis vertinant kai kurių rūšių avarijas – pavyzdžiui, vienos transporto priemonės eismo įvykius.
Panaši tendencija matoma ir bendresnėje Europos statistikoje. 2023 metais vyrai sudarė 77 proc. visų ES keliuose žuvusių žmonių. Tačiau ir šio skaičiaus negalima interpretuoti vien kaip biologinio skirtumo – skiriasi vyrų ir moterų nuvažiuojami atstumai, naudojamos transporto priemonės ir elgesys kelyje.
Rizikuoti išmokstama dar iki vairuotojo pažymėjimo
L. Šeibokaitės teigimu, požiūris į saugų eismą pradeda formuotis gerokai anksčiau, nei žmogus pirmą kartą savarankiškai išvažiuoja į gatvę.
Docentė su kolegomis tyrė paauglių požiūrį į vairavimą ir jų šeimose matomą elgesį. Jos teigimu, vaikai, matantys, kad tėvai laisviau interpretuoja kelių eismo taisykles, patys linkę palankiau vertinti rizikingą vairavimą.
„Jie dar nevairavo, bet mes jau galime numatyti, kuris bus rizikingas vairuotojas“, – diskusijų festivalyje „Būtent“ sakė L. Šeibokaitė.
Ankstesni VDU tyrimai taip pat rodo ryšį tarp vairuotojų nuostatų, asmenybės bruožų ir polinkio pažeisti taisykles. Rizikingas vairavimas nėra vien techninių gebėjimų klausimas – didelę reikšmę turi ir tai, kokį elgesį žmogus apskritai laiko priimtinu.
Viena sekundė – beveik 14 metrų
Kita didelė problema yra dėmesys. Važiuojant 50 km/val. greičiu automobilis per vieną sekundę įveikia apie 13,9 metro.
Jeigu per tą sekundę vairuotojas žvilgteli į telefono ekraną, reguliuoja navigaciją ar ieško dainos multimedijos sistemoje, automobilis tokį atstumą nuvažiuoja praktiškai be jo aktyvaus aplinkos stebėjimo.
Taktinio motociklo valdymo treneris Rytis Rafaelis Mežonis atkreipia dėmesį, kad vairuotoją blaško ne vien telefonas. Mintys apie darbą, šeimą ar būsimus reikalus taip pat gali sumažinti dėmesį keliui.
„Compensa“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas teigia, kad draudimo žalose išsiblaškymo pasekmės matomos nuolat. Anksčiau dažnesniu trukdžiu būdavo radijo reguliavimas ar pokalbiai telefonu, o dabar ryškia problema tapo naršymas išmaniajame telefone.
Bauda dar nereiškia pasikeitusio požiūrio
Ekspertai skeptiškai vertina ir mintį, kad vairuotojų elgesį galima pakeisti vien baudomis ar šiurpiomis avarijų istorijomis.
L. Šeibokaitės teigimu, gąsdinantis poveikis ilgainiui silpnėja. Žmogus negali nuolat gyventi tikėdamasis nelaimės, todėl ilgainiui grįžta įprastas jausmas, kad blogas scenarijus nutiks kažkam kitam.
R. R. Mežonis pateikia paprastą pavyzdį: gavęs baudą už greičio viršijimą vairuotojas gali galvoti ne apie tai, kodėl važiavo per greitai, o apie tai, kaip nepastebėjo greičio matuoklio. Tokiu atveju bausmė dar nepakeitė pagrindinės nuostatos.
Todėl specialistai daug reikšmės teikia mokymuisi ir gebėjimui kritiškai vertinti savo vairavimą.
A. Pakėnas atkreipia dėmesį į paradoksą: automobiliai, pagalbinės sistemos, eismo organizavimas ir taisyklės per kelis dešimtmečius smarkiai keičiasi, tačiau dauguma žmonių vairavimo kursus baigia tik kartą gyvenime.
„Ar norėtumėte gydytis pas gydytoją, kuris universitetą baigė prieš 50 metų ir nuo tada nebuvo nė vienuose kvalifikacijos kursuose?“ – klausia vairavimo mokytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
