Reaguodami į šiuos reikalavimus, Vokietijos inžinieriai pristatė nerūdijančiojo plieno stabdžių diskus, kurie pasižymi išskirtiniu ilgaamžiškumu ir ypač mažu dilimu.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Naująją sistemą sukūrė Fraunhoferio staklių ir formavimo technologijų instituto vadovaujama mokslininkų grupė rado alternatyvą tradiciniams stabdžių diskams.
Sukurto komponento pagrindas – termocheminiu būdu apdorotas nerūdijantysis plienas. Šio proceso metu suformuojamas itin kietas paviršiaus sluoksnis, kuris sumažina dėvėjimąsi ir užtikrina stabilias trinties savybes.
Lyginant su ketumi, nerūdijantysis plienas yra atsparesnis korozijai ir išlaiko stabilią formą net esant aukštai temperatūrai.
Kūrėjai atmetė idėją naudoti įprastą konstrukcinį plieną, nes jo struktūra kinta temperatūrai viršijus 650 laipsnių. Nors anglies pluošto ir keramikos sistemos techniškai būtų tinkamos, inžinieriai jas įvertino kaip per brangias masinei gamybai.
Specialios trinkelės ir 85 proc. mažesnis dilimas
Kuriant naują sprendimą, inžinieriams teko modifikuoti ir kitus sistemos elementus. Nerūdijančiojo plieno diskas veikia poroje su specialiai pritaikyta neorganine stabdžių trinkele.
Chemnico technologijos universitete atlikti standartizuoti bandymai parodė, kad toks derinys sistemos dėvėjimąsi sumažina net 85 proc., lyginant su įprastais analogais. Mokslininkai pabrėžia, kad medžiagų sąveika išlieka stabili net ir po daugkartinių apkrovų.
Intensyvaus stabdymo metu susidarančios aukštos temperatūros neturi neigiamos įtakos šios sistemos efektyvumui.
Stenduose atlikti testai patvirtino, kad net po daugybės ciklų nerūdijančiojo plieno diskų našumas nesumažėja, o trinties koeficientas išlieka tolygus plačiame temperatūrų diapazone. Tai yra ypač svarbus veiksnys projektuojant stabdžius šiuolaikiniams, didesnio svorio automobiliams, kuriems tenka atlaikyti nuolatines apkrovas.
Svorio pranašumas ir gamybos pokyčiai
Naujieji diskai skiriasi ne tik savo chemine sudėtimi, bet ir geometrija. Siekdami užtikrinti reikiamą stabdymo jėgą, inžinieriai padidino disko skersmenį, tačiau pačią detalę suplonino.
Skirtingai nei ketaus diskai, kurie yra liejami, šie komponentai gaminami formavimo būdu. Toks procesas leidžia pakartotinai panaudoti gamybos atliekas ir taip optimizuoti žaliavų sunaudojimą.
Sumažintas disko storis leido apkarpyti bendrą masę. Skaičiuojama, kad sumontavus keturis tokius diskus, galima sutaupyti iki 5 kilogramų svorio. Šis pokytis tiesiogiai sumažina nepakabintas automobilio mases, o tai teigiamai veikia pakabos ir amortizatorių reakcijos laiką.
Projekto autoriai prognozuoja, kad nerūdijančiojo plieno stabdžių diskų resursas sieks iki 300 tūkstančių kilometrų.
Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojams šių komponentų greičiausiai nereikės keisti per visą standartinį transporto priemonės eksploatacijos laikotarpį.
Palyginimui, įprasti ketaus diskai dėl korozijos ar dažno važiavimo trumpais atstumais kartais susidėvi ir reikalauja keitimo nenuvažiavus nė 40 tūkst. km.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
