Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje teigimu, esminis senosios tvarkos trūkumas buvo tas, kad ji galiojo tik naujiems automobiliams, tačiau siūloma, kad reikalavimas galiotų ir naudotiems.
„Šių sandorių neįtraukimas reiškia, kad dabartinė direktyva neapima daugumos vartotojų. Pasiūlymu siekiama pašalinti šį trūkumą, išplečiant taikymo sritį – įtraukiant naudotus automobilius bei naujas ir naudotas lengvąsias komercines transporto priemones“, – aiškina EK atstovai.
Pagrindinis šios naujovės tikslas – suteikti pirkėjams galimybę objektyviai palyginti skirtingų markių ir modelių eksploatacines savybes, taip skatinant rinktis mažiau taršų transportą.
Senų automobilių nepalies
Kaip bebūtų keista, naujasis Europos Komisijos pasiūlymas paveiks tik tuos naudotus automobilius, kurie buvo sertifikuoti pagal tikslesnę WLTP (pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymo) procedūrą.
„Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal senąjį NEDC standartą, į taikymo sritį nepatenka“, – užtikrina EK atstovybė.
Kadangi perėjimas prie WLTP standarto palaipsniui prasidėjo nuo 2017 m., etiketės bus privalomos tik apynaujiems naudotiems automobiliams, todėl techniškai nepalyginamų skirtingų kartų transporto priemonių sugretinimo pavyks išvengti.
Svarbūs pokyčiai laukia ir automobilių, į Europą atkeliaujančių iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, JAV. Kadangi ženklinimo prievolė yra griežtai susieta su Europoje taikomu WLTP patvirtinimo procesu, iš kitų žemynų atvykusiems modeliams potencialiai būsima prievolė nebus taikoma.
„Importuojamoms transporto priemonėms, kurių tipas nėra patvirtintas pagal WLTP, naujosios nuostatos netaikomos ir jos ženklinimo neturės.
Joms nebus automatiškai suteikiama žemiausia efektyvumo klasė“, – teigia Komisijos atstovai. Šis reikalavimas tokiems automobiliams galiotų tik tuo atveju, jei jų tipas būtų atskirai patvirtintas ES rinkai.
Kiek tai kainuos?
Remiantis poveikio vertinimo duomenimis, vienos etiketės gamybos, spausdinimo ir pritvirtinimo išlaidos sudarys vos 2,6 Eur.
Skaičiuojama, kad per visą automobilio eksploatavimo laikotarpį jis parduodamas vidutiniškai keturis kartus, todėl vienai transporto priemonei tenkančios išlaidos per visą jos gyvavimo ciklą sieks apie 10 Eur.
Pažymėtina, kad parduodant naudotus elektromobilius, šalia efektyvumo klasės bus privaloma nurodyti ir informaciją apie faktinę transporto priemonės baterijos būklę.
Verslas į pokyčius žiūri atsargiai
tv3.lt portalo pakalbinti rinkos dalyviai į planuojamus pokyčius žvelgia atsargiai. Štai, „Inchcape Motors“ naujų ir „Bravoauto“ naudotų automobilių pardavimo vadovas Mantas Deikus teigia, kad nors pats noras edukuoti pirkėją yra geras, automobilių prilyginimas buitiniams prietaisams turi savų trūkumų.
„Manome, kad siekis pateikti daugiau informacijos vartotojams yra sveikintinas, tačiau kyla klausimas, ar tokia sistema automobiliams yra visiškai tinkama“, – teigia M. Deikus.
Ekspertas atkreipia dėmesį į praktinę realybę: automobilio degalų sąnaudos ir emisijos realiame gyvenime stipriai priklauso nuo vairavimo stiliaus, kasdienių maršrutų, eismo sąlygų, sezoniškumo ir net pačios transporto priemonės apkrovos.
„Skirtingai nei buitinė technika, automobilis neturi vienodų naudojimo ciklų, todėl vienos energetinės klasės priskyrimas gali ne visada tiksliai atspindėti realų naudojimą.
Dėl to yra rizika, kad tokia informacija vartotojams gali sudaryti pernelyg supaprastintą ar net klaidinantį įspūdį apie konkretų automobilį“, – perspėja pardavimo vadovas.
Vertindamas galimą pirkėjų reakciją į spalvotas efektyvumo skales, M. Deikus neatmeta, kad daliai vartotojų tai bus naudinga informacija.
„Energetinė klasė gali tapti papildomu orientyru daliai pirkėjų, ypač tiems, kurie svarsto naujesnius ar ekonomiškesnius automobilius“, – sako ekspertas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad naudotų automobilių rinkoje galutinį vartotojo sprendimą lemia visai kiti prioritetai – automobilio kaina, jo techninė būklė, patikimumas bei būsimi eksploatacijos kaštai.
„Todėl tikėtina, kad tokia skalė bus tik vienas iš informacinių rodiklių, tačiau daugeliui pirkėjų ji nebūtinai taps pagrindiniu kriterijumi renkantis automobilį.“
Mažesniems verslams – papildomas galvos skausmas
Naujoji tvarka neabejotinai atneš pokyčių ir pačiam automobilių prekybos verslui. Pasak „Inchcape Motors“ ir „Bravoauto“ atstovo, tai reiškia naujas biurokratines prievoles.
„Jeigu tokie reikalavimai būtų taikomi ir naudotų automobilių prekybai, verslui tai neišvengiamai reikštų papildomą administracinę naštą.
Pardavėjams reikėtų užtikrinti, kad kiekvienam automobiliui būtų priskirta energetinė klasė, ši informacija būtų pateikiama skelbimuose bei prekybos vietose ir atitiktų nustatytus standartus“, – aiškina M. Deikus.
Jis prognozuoja, kad didelėms įmonėms prie naujų taisyklių prisitaikyti pavyktų gana sklandžiai, tačiau mažesniems rinkos dalyviams tokie reikalavimai gali pareikalauti papildomų laiko ir resursų.
Valstybė pasiūlymą palaiko
Deryboms dėl naujosios tvarkos persikėlus į Europos Sąjungos Tarybos darbo grupes, savo poziciją šiuo klausimu išsakė Lietuva.
Nors mūsų šalies automobilių parko amžiaus vidurkis viršija 15 metų, Aplinkos ministerija iš esmės palaiko tikslą stiprinti vartotojų informavimą. Tiesa, su viena svarbia sąlyga – naujovės neturi tapti biurokratiniu inkaru.
„Lietuva pabrėžia, kad siūlomi reikalavimai turi būti proporcingi, įgyvendinami praktikoje ir nekurti neproporcingos administracinės naštos, ypač rinkose, kuriose naudotų automobilių dalis yra didelė“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Jei naujoji direktyva bus priimta, kiekviena valstybė narė turės paskirti rinkos priežiūros instituciją, kuri kontroliuos, ar pardavėjai laikosi ženklinimo reikalavimų, taip pat nustatys sankcijų mechanizmus.
Pokyčiai neišvengiamai palies ir internetinius automobilių skelbimų portalus. Europos Komisijos siūlymas numato, kad platformos privalės sudaryti technines sąlygas rodyti ženklinimo informaciją prie kiekvieno skelbimo.
Vis dėlto, ar portalai privalės blokuoti ir šalinti skelbimus, kuriuose vartotojai nebus nurodę automobilio efektyvumo klasės, kol kas nėra galutinai nuspręsta.
„Ar bus įtvirtinta pareiga blokuoti skelbimus, šiuo metu nėra galutinai aišku, nes tai priklausys nuo galutinio reglamentavimo ir nacionalinio vykdymo modelio. Lietuvos interesas yra, kad reikalavimai portalams būtų aiškūs, įgyvendinami ir proporcingi“, – teigia ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
