Ant Eifelio bokšto konstrukcijos buvo sumontuota net 250 tūkstančių lempučių, kurios buvo sujungtos daugiau nei 6 km ilgio elektros kabeliais.
Šviesų šou truko 40 sekundžių ir įtraukė įvairius vizualinius efektus – arabeskas, krintančias žvaigždes, kometas. Įspūdingą reginį vainikavo švytintis užrašas „Citroën“ su dvigubos strėlės logotipu. Tai buvo pirmoji tokio masto reklama Paryžiaus istorijoje.
Šis reginys tapo nuolatiniu šou, stebimu tūkstančių paryžiečių ir miesto svečių. Taip gimė ne tik viena įspūdingiausių XX a. pradžios reklamos akcijų, bet ir išskirtinis prekių ženklo įrašas į miesto – ir reklamos – istoriją.
Vis dėlto, André Citroën nesitenkino vienkartine akcija. Jis tapo Eifelio bokšto „šviesų šeimininku“. Nuo 1925 iki 1934 metų bokštas buvo nuolat atnaujinamas ir naudojamas kaip novatoriška reklamos platforma, kurią kasmet tobulino pats A. Citroën.
1928 metais ant bokšto buvo sumontuoti du įspūdingi, šviesą skleidžiantys laikrodžiai. Kiekvieno jų skersmuo siekė net 20 metrų. Jie rodė tikslų laiką ir tapo dar vienu simboliniu miesto akcentu.
1934-aisiais Eifelio bokštą papildė ir 160 metrų aukščio šviečiantis termometras, kuris informavo paryžiečius apie oro temperatūrą.
Tai buvo ne tik reklaminiai triukai – šios technologinės naujovės atspindėjo pačią „Citroën“ filosofiją: pažangą, inovacijas ir jų taikymą kasdieniame gyvenime. Šiandien įprastos elektros lemputės tuo metu dar buvo retenybė, todėl šis projektas buvo išties revoliucinis, padėjęs sujungti meną, mokslą ir rinkodarą į vieną įsimintiną visumą.
Šiuo žingsniu „Citroën“ ne tik pademonstravo gebėjimą kurti naujoves. Jis sukūrė ir precedento neturintį pavyzdį, kaip techniniai sprendimai gali būti integruoti į viešąsias erdves. Tai buvo išskirtinis žingsnis, aplenkęs laiką ne tik technologine, bet ir kultūrine prasme.
