Toks elgesys gali baigtis ne tik baudomis, bet ir teisės vairuoti praradimu, o žalą nukentėjusiam vis tiek teks atlyginti.
Svarbūs papildomi įrodymai
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pasakoja, kad praktikoje tokie atvejai yra dažniausiai išaiškinami, jei yra žinomas pasišalinusio automobilio valstybinis numeris ar kiti duomenys, kurių pagalba galima nustatyti kaltininką.
„Jei nėra liudininkų ar vaizdo kamerų, kaltininką nustatyti sudėtinga. Kuo daugiau informacijos apie įvykį pareigūnai turi arba gauna, tuo lengviau nustatyti kaltininkus“, – aiškino policijos atstovė.
Policijos duomenimis, tokie pažeidėjai dažniausiai nustatomi vaizdo stebėjimo kamerų, liudininkų, įvykio pėdsakų ir draudimo bendrovių ir policijos bendradarbiavimo dėka.
J. Liutkienė informavo, kad pareigūnams turint konkrečių duomenų, kurie padeda identifikuoti pažeidėją, pavyksta nustatyti daugiau nei 70 proc. kaltininkų. Tačiau kartais įrodyti nusižengimą padariusį subjektą sudėtinga.
„Patrauktų atsakomybėn vairuotojų procentas truputį mažesnis, kadangi neužtenka nustatyti tik automobilį, kuriuo padaryta žala, dar atsiranda būtinybė įrodyti, kad būtent tas konkretus asmuo įvykio metu vairavo nurodytą automobilį“, – aiškino policijos atstovė.
Vis dėlto, jei automobilis apgadintas neprižiūrimoje stovėjimo aikštelėje ir nėra kamerų ar liudininkų, tikimybė rasti kaltininką nedidelė. Tačiau jei įvykis nutiko stebimoje vietoje – nustatymo tikimybė gerokai didesnė.
Pasak J. Liutkienės, vairuotojui radus apgadintą automobilį, svarbu kreiptis į policiją ir užregistruoti įvykį, taip pat, pasitikrinti aplinką dėl kamerų ir liudininkų (pvz., paprašyti prekybos centro administracijos peržiūrėti įrašus).
Atsakomybė už pabėgimą apgadinus kitą automobilį
Kelių eismo taisyklėse numatyta:
„Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.“
Policijos atstovė akcentavo, kad pranešus apie įvykį įprastai policija bando surasti nukentėjusį ir jį informuoja, jog atvyktų prie automobilio užpildyti deklaraciją. Ji taip pat patarė apie įvykį informuoti transporto priemonės draudiką.
Vairuotojams, apgadinusiems svetimą automobilį ir pasišalinusiems iš įvykio vietos gresia baudos ar net teisės vairuoti atėmimas.
Administracinių nusižengimų kodeksas numatyto:
„Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2 tūkst. eurų.“
Be to, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 tūkst. iki 2,6 tūkst. eurų.
Už minėtus nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų.
Galiausiai už minėtus nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Žala nukentėjusiam atlyginama savo lėšomis, arba per draudimą. Draudimo bendrovė, sužinojusi apie pasišalinimą, gali regresuoti sumą iš įvykio kaltininko.
Straipsnio autorius yra Rokas Andruškevičius, atliekantis praktiką naujienų portale tv3.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
