Prancūzų konfliktas su JAV technologijų milžine „Broadcom“ dėl patentų pažeidimo privertė rinkos senbuvius prisiminti nemalonią tiesą. Lustų gamintojai vis dažniau tampa automobilių verslo siaubu, o panašius scenarijus jau teko išgyventi ir tokiems grandams kaip „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ar „Ford“.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Dabartinėje situacijoje „Renault“ atsidūrė dėl navigacijos ir telematikos sistemose naudojamų technologijų, kurios, teismo nuomone, pažeidžia „Broadcom“ intelektinę nuosavybę. Nors sprendimas įsigalios tik ieškovui sumokėjus milžinišką užstatą, tai tapo garsiu pavojaus signalu visai industrijai.
„Volkswagen“ ir milijardinis ieškinys
Tai nėra pirmas kartas, kai „Broadcom“ stoja į kovą prieš automobilių gamintojus. Dar 2018 metais šios įmonės taikinyje atsidūrė didžiausias Vokietijos koncernas „Volkswagen“.
Tuomet amerikiečiai pateikė ieškinius Miuncheno ir Manheimo teismuose, kaltindami vokiečius neteisėtai naudojant technologijas, susijusias su navigacijos ir pramogų sistemomis.
„Broadcom“ apetitas buvo milžiniškas – iš „Volkswagen“ pareikalauta daugiau nei milijardo dolerių kompensacijos. Priešingu atveju grasinta teisiškai sustabdyti populiariausių modelių – „Golf“, „Passat“, „Tiguan“, o taip pat „Audi“ ir „Porsche“ automobilių – gamybą.
Tačiau ši istorija baigėsi tyliai. Likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, šalys susitarė už uždarų durų. Iki šiol nėra žinoma kokią sumą „Volkswagen“ teko sumokėti.
„Nokia“ kirtis „Mercedes“ koncernui
Panašiu metu savo kryžiaus žygį pradėjo ir suomių „Nokia“. Ši kompanija padavė į teismą „Daimler“ (dabar „Mercedes-Benz Group“) dėl mobiliųjų ryšio technologijų patentų. Situacija, vėlgi, buvo identiška: reikalauta šimtų milijonų eurų, o atsisakius mokėti – grasinta automobilių pardavimų draudimu.
2020 metų rugpjūtį Manheimo teismas stojo „Nokia“ pusėn. Teisėjai uždraudė naudoti ginčytiną technologiją, nurodė atlyginti žalą ir sustabdyti automobilių prekybą.
Nors „Daimler“ bandė skųsti sprendimą, galiausiai 2021 metais kapituliavo. Po kelerius metus trukusio bylinėjimosi automobilių gamintojas sutiko mokėti licencinius mokesčius suomių tinklo įrangos milžinei.
„Ford“ ir 130 tūkst. automobilių likimas
Iki šių dienų diskutuojama kas turi mokėti už licencijas – automobilių gamintojai ar jų detalių tiekėjai? Šis teisinis neaiškumas skaudžiai smogė „Ford“ koncernui 2022-ųjų gegužę.
Miuncheno teismas patenkino Japonijos patentų valdytojo „IP Bridge“ ieškinį ir uždraudė „Ford“ automobilių gamybą bei pardavimą Vokietijoje. Pavojus pakibo virš 130 tūkstančių jau pagamintų automobilių, kuriuos (arba bent jau juose sumontuotą ryšio įrangą) teismas galėjo įpareigoti fiziškai sunaikinti.
Suprasdama riziką, „Ford“ konfliktą užgesino žaibiškai. Praėjus vos mėnesiui koncernas prisijungė prie oficialaus patentų fondo ir įsigijo visas reikiamas licencijas.
Analitikai neabejoja, kad ir dabartinis „Renault“ konfliktas baigsis panašiai. Nors prancūzai viešai demonstruoja ryžtą kovoti ir siekia panaikinti patį patentą, istorija rodo, kad pigiausias kelias – susitarti užkulisiuose ir sumokėti reikalaujamą duoklę technologijų kūrėjams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
