Nors šių priemonių tikslas kilnus, tačiau automobilių rinkos analitikai skambina pavojaus varpais. Jų vertinimu, už vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus bus perkami ne „Volkswagen“ ar BMW, o pigesni kiniški modeliai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Milijardai – vidutines pajamas gaunantiems pirkėjams
Naujasis planas atrodo solidžiai. Vokietija skyrė 3 milijardus eurų, kurių turėtų pakakti maždaug 800 tūkst. automobilių įsigijimui.
Programa orientuota į vidutines ir mažesnes pajamas gaunančias šeimas. Parama gali pasinaudoti privatūs pirkėjai, kurių metinės apmokestinamosios pajamos neviršija 80 tūkst. eurų.
Valstybės parama vienam automobiliui svyruos nuo 1 500 iki 6 000 eurų (priklausomai nuo šeimos dydžio, pajamų ir pasirinkto modelio) ir bus teikiama iki 2029 metų.
Politikai teigia, kad ši paskata turėtų atpiginti elektromobilius ir padidinti jų skaičių didžiausioje Europos rinkoje. Antra, augantys pardavimai padėtų gamintojams mažinti bendrą automobilių parko CO2 rodiklį ir išvengti gresiančių milžiniškų baudų už taršą.
Laimėtojai – ne tie, kurių tikėtasi
Tačiau čia prasideda problemos. Ekspertai pastebi, kad subsidijos nėra susietos su gamybos vieta. Tai reiškia, kad paramą gaus bet koks elektromobilis, nepriklausomai nuo to, ar jis nuriedėjo nuo konvejerio Bavarijoje, ar Šendžene.
Garsus automobilių rinkos analitikas Ferdinandas Dudenhöfferis situaciją vertina kritiškai. Pasak jo, didžiausią naudą iš šios programos gaus tie gamintojai, kurie siūlo pigesnius modelius – pirmiausia Kinijos milžinė BYD bei kitos Azijos markės, taip pat „Renault“ ar „Citroën“ iš Prancūzijos.
Vokietijos gamintojai, tradiciškai orientuoti į brangesnį segmentą, atsiduria nepalankioje padėtyje. Jų elektromobiliai dažnai viršija kainų ribas, kurios aktualios subsidijų siekiantiems pirkėjams.
Tad labai tikėtina, kad Vokietijos gyventojai didins užsienio, o ne vietinių gamintojų konkurencingumą.
Rinkos iškraipymas
Kita medalio pusė – rinkos stabilumas. Analitikai įspėja, kad dirbtinis skatinimas sukuria burbulo efektą. Pirkėjai, laukdami subsidijų, stabdo natūralų rinkos progresą, o vėliau puola pirkti, kol parama galioja.
Kai pinigai baigiasi, automobilių rinka krenta į duobę ir tokį scenarijų Vokietija jau matė. Panaikinus ankstesnes subsidijas 2023 m., kitais metais elektromobilių pardavimai smuko net 27 proc. Tokie svyravimai neigiamai veikia ir naudotų automobilių rinką. Likutinės vertės tampa neprognozuojamos, o tai atbaido pirkėjus.
Be to, kritikos sulaukė sprendimas remti iš tinklo įkraunamų hibridų pirkėjus bei modelius su atstumo didinimo įranga (Range Extender).
Iki 2027 m. vidurio už tokius automobilius bus galima gauti iki 4 500 eurų.
Tačiau „Dataforce“ analitikas Benjaminas Kibiesas pabrėžia, kad realybėje hibridai taršą mažina vos 15 proc., palyginti su įprastais varikliais, todėl jų rėmimas mokesčių mokėtojų pinigais yra abejotinas.
Yra efektyvesnis kelias
Ekspertai sutaria, kad egzistuoja kur kas logiškesnė alternatyva, kuri neiškraipytų automobilių kainų. Užuot dalinus pinigus už automobilio įsigijimą, valstybė turėtų fokusuotis į eksploatacijos kaštų mažinimą – konkrečiai, į elektros kainą įkrovimo stotelėse.
Jei elektromobilio įkrovimas taptų radikaliai pigesnis nei degalų bako papildymas, tai natūraliai skatintų tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pardavimus.
Be to, mažesnės energijos kainos padėtų Vokietijai pritraukti baterijų gamyklas, kurios šiuo metu dažniau renkasi pigesnės energijos šalis. Tai būtų ilgalaikė strategija, o ne trumpalaikis gaisro gesinimas pinigais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
