Nors čempionato vadovai iki paskutinės akimirkos vilkino sprendimą tikėdamiesi situacijos pagerėjimo, sudėtingos logistikos grandinės privertė padėti tašką dar kovo viduryje. Šis pokytis ne tik sujaukė sportinį kalendorių, bet ir atvėrė beveik šimto milijonų eurų dydžio prarają organizacijos biudžete.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Ilgiausia pauzė ir žlugusios alternatyvos
Dėl atšauktų dviejų balandžio mėnesio etapų komandų ir sirgalių laukė neįprastai ilga pertrauka. Tarp kovo 29 dieną įvyksiančio Japonijos „Grand Prix“ ir pirmųjų treniruočių Majamyje atsirado net 33 dienų pertrauka.
Kadangi po etapo Jungtinėse Amerikos Valstijose seks dar viena trijų savaičių pertrauka iki lenktynių Kanadoje, per beveik du mėnesius įvyks vos vienas čempionato etapas.
Siekdami užpildyti atsivėrusią tuštumą kalendoriuje, organizatoriai svarstė įvairias alternatyvas, tačiau visos jos žlugo dėl per didelių kaštų.
Nė vienas potencialus lenktynių organizatorius nenorėjo prisiimti finansinės rizikos per tokį trumpą laiką surengti „Grand Prix“ varžybas. Noro surengti varžybų nepridėjo ir tai, kad „Formulės-1“ vadovybė atsisakė padengti organizavimo išlaidas.
Nors koronaviruso pandemijos metu čempionato atstovai subsidijavo lenktynes, kad įvykdytų įsipareigojimus televizijoms, šiemet situacija yra kitokia.
Net ir atšaukus du etapus, 2026 metų kalendoriuje lieka 22 lenktynės, kurių visiškai pakanka transliacijų sutartims užtikrinti.
Buvo svarstytas ir dvigubo etapo Japonijoje variantas, kuris būtų leidęs sumažinti logistikos išlaidas, tačiau komandos pasipriešino, nenorėdamos dar ilgiau laikyti personalo toli nuo namų. Idėją surengti papildomą bandymų sesiją vadovai taip pat greitai atmetė dėl pernelyg didelės kainos.
Šimto milijonų eurų deficitas
Nepavykus rasti pakaitalų, čempionato organizatoriai skaičiuoja milžiniškus praradimus. Lenktynės Bahreine ir Saudo Arabijoje išsiskiria itin dideliais starto mokesčiais – vien dėl atšauktų etapų šiose dviejose valstybėse organizatoriai nesurinks apie 100 milijonų eurų.
Palyginimui, iš visų kalendoriuje esančių etapų organizatorių Londone įsikūrusi „Formulės-1“ būstinė per sezoną surenka apie 700 milijonų eurų. Vadinasi, dėl karo Irane išgaravo beveik keturiolika procentų visų planuotų šio fondo pajamų.
Kadangi maždaug pusė čempionato pelno yra išmokama komandoms kaip prizinis fondas, kiekviena ekipa neteks kelių milijonų eurų.
Nors lyderiams tai nėra kritinis smūgis, mažesnio biudžeto komandos šį praradimą pajus gana skaudžiai.
Tiesa, laisvi savaitgaliai leis ekipoms šiek tiek sutaupyti. Komandoms nereikės mokėti už viešbučius bei skrydžius, mažiau nusidėvės varikliai ir bus sunaudojama mažiau atsarginių detalių. Visgi tai tik iš dalies kompensuoja prarastas pajamas, nes darbuotojų atlyginimų ir bazės išlaikymo kaštai išlieka nepakitę.
Nerimas dėl sezono pabaigos
Dabar čempionato vadovams belieka viltis, kad geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose stabilizuosis iki rudens.
2026 metų sezono pabaigoje tame pačiame regione suplanuoti dar du itin pelningi etapai – Kataro ir Abu Dabio „Grand Prix“.
Jeigu karinis konfliktas privers atšaukti ir šias lenktynes, organizatoriai ne tik neteks dar vienos solidžios pajamų dalies iš starto mokesčių, bet ir susidurs su kur kas rimtesne problema.
Atšaukus iš viso keturis etapus, tai yra beveik šeštadalį suplanuotų čempionato lenktynių, iškiltų reali grėsmė neįvykdyti įsipareigojimų televizijos transliuotojams.
Tokia situacija atvertų kelią milžiniškiems ieškiniams dėl žalos atlyginimo už brangiai įsigytas, bet neįgyvendintas transliacijų teises.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
