Vis dėlto, šiandien F1 bolidai technologiškai atrodo labiau nutolę nuo kasdienių automobilių nei bet kada anksčiau. Ar tai reiškia, kad lenktynių inovacijos gatvėse jau išsemtos?
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Bandymų poligonas, kurį vairuojame kasdien
Automobilių sportas ilgą laiką gamintojams buvo tarsi bandymų poligonas, verčiantis ieškoti sprendimų, kad automobiliai būtų greitesni, efektyvesni ir patikimesni. „Formulėje-1“ pirmą kartą buvo panaudotas anglies pluoštas, čia atsirado energiją grąžinantis regeneracinis stabdymas, be kurio šiandien neįsivaizduojamas joks elektromobilis.
„Premium“ ir superautomobilių gamintojai iki šiol leidžia ribotos serijos modelius, leidžiančius tiesiogiai paragauti šių technologijų. Ryškiausias pavyzdys – „Mercedes-AMG One“: po jo anglies pluošto kėbulu slepiasi tiesiogiai iš lenktynių atkeliavusi hibridinė jėgainė su 1,6 l V6 varikliu, sukurianti 1063 AG.
Tačiau net ir paprastesnių automobilių vairuotojai kasdien naudojasi F1 palikimu. Pavyzdžiui, diskiniai stabdžiai buvo sukurti lenktynėms, o dabar juos rasime nuo A klasės „Mercedes-Benz“ iki „Volkswagen Golf“. Daugiafunkciai vairai su mygtukais taip pat yra tiesioginė šio sporto evoliucija.
Visgi pastaraisiais dešimtmečiais F1 reglamentas tapo itin griežtas: tiksliai apibrėžta bolido struktūra, matmenys, variklio tipas.
„Daugelio inovacijų „Formulė-1“ atsisakė sąmoningai, nes nori, kad varžybose viską lemtų lenktynininkas, o ne elektroninės sistemos kaip ABS.
Technologiniai pagalbininkai daug ką padarytų geriau už žmogų, bet sportas privalo demonstruoti vairuotojo meistriškumą“, – aiškina F1 komentatorius Arūnas Volungevičius.
Naujas taikinys – hibridinės sistemos
Tačiau tai nereiškia pabaigos. Pasak A. Volungevičiaus, dabar didžiausios pastangos metamos į hibridines sistemas.
„Bolidas privalo būti maksimaliai efektyvus, todėl inžinieriai dirba, kad baterijoje būtų pasiektas milžiniškas energijos tankis.
Kasdienis automobilis gali vežti kelis šimtus kilogramų sveriančią bateriją, o F1 tai neįmanoma. Todėl čia sparčiai tobulėja elektros varikliai, programinė įranga ir galimybė žaibiškai paimti bei atiduoti energiją“, – teigia ekspertas.
Nuo 2026 m. F1 reglamentas vėl keisis: elektros variklis sudarys pusę visos galios (350 kW), o bolidai turės tapti dar lengvesni. Tai reiškia naują postūmį technologijoms, kurios vėliau persikels į gatves.
Ką tai duoda šiandienos vairuotojui?
Geriausias pavyzdys, kaip lenktynės formuoja gatvės automobilius, yra sportiški modeliai. „Mercedes-AMG GT 63 S E Performance“ hibridinė sistema sukurta remiantis „Mercedes-AMG Petronas F1“ komandos patirtimi.
Šio modelio 816 AG sistema išsiskiria unikalia baterijos aušinimo technologija: specialus skystis teka pro kiekvieną iš 560 celių, palaikydamas optimalią 45°C temperatūrą.
Tai leidžia automobiliui nuolat atiduoti maksimalią galią be perkaitimo rizikos – problema, su kuria susiduria daugelis įprastų elektromobilių.
Tikėtina, kad ateityje šie sprendimai taps pigesni ir pasieks masinius automobilius, leisdami net ir mažiems varikliams veikti efektyviai dideliuose visureigiuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
