Žvelgiant atgal, atrodo neįtikėtina, kad vos prieš penkerius metus čempionatas išgyveno vieną giliausių krizių savo istorijoje. Pandemija, žinoma, suvaidino savo vaidmenį, tačiau ji nebuvo vienintelė priežastis, kodėl kelioms komandoms grėsė bankrotas.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Visgi po šio nuosmukio sekė viena įspūdingiausių sėkmės istorijų sporto pasaulyje, kurią geriausiai iliustruoja komercinių teisių valdytojo „Liberty Media“ akcijų kreivė Niujorko NASDAQ biržoje.
Nuo dugno iki milijardinių pelnų
Investuotojai, kurie 2020 m. kovą, kai akcijos vertė buvo nukritusi iki 17,70 JAV dolerio, patikėjo čempionato ateitimi, šiandien skaičiuoja solidų pelną. 2025 m. birželį akcijos pasiekė istorinį 106,26 JAV dolerių piką.
Kartu su akcijų kursu į viršų šovė ir visi kiti rodikliai: lenktynių skaičius, rėmėjų gausa, pajamos iš TV teisių bei globali auditorija. 2024-aisiais čempionatas fiksavo rekordinį 3,65 mlrd. dolerių pelną, iš kurio komandoms buvo išmokėta daugiau nei 1,2 mlrd. dolerių – tai 14 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Panašios augimo tendencijos stebimos ir 2025-aisiais.
Šis bumas kardinaliai pakeitė komandų verslo modelį. Jei anksčiau ekipos stengėsi tiesiog išleisti daugiau už konkurentus, tai šiandien jos tapo pelningomis organizacijomis. „Mercedes“ vadovas Toto Wolffas atvirai džiaugiasi, kad papildomos pajamos dabar ne tik investuojamos į plėtrą, bet ir lieka kaip grynas pelnas. Dėl geriausių reklamos vietų ant bolidų kovoja technologijų ir finansų sektoriaus milžinai, o komandų vertė nuolat kyla.\
Pirmieji perkaitimo ženklai
Visgi kyla pagrįstas klausimas: ar šis burbulas nesprogs? Pirmieji nerimo ženklai jau matomi. Pajamų augimo tempas lėtėja, o per vieną sezoną suorganizuojant 24 etapus pasiekta fizinė ir logistinė riba.
Rinkodaros potencialas pamažu senka, o trapi pasaulinė ekonomika verčia atsargiau vertinti ateities perspektyvas. Šiame fone skeptikų žvilgsniai nukrypo į „Mercedes“ vadovą Toto Wolffą, kuris neseniai už įspūdingus 300 mln. eurų perleido 5 proc. komandos akcijų.
Nors šis sandoris žymi ne pasitraukimą, o greičiau pragmatišką norą pasipelnyti, rinkos analitikams tai gali tapti signalu, jog „Formulės-1“ vertės pikas jau pasiektas.
Be to, vis garsiau girdimas nepasitenkinimas dėl „Liberty Media“ pasirinkto kurso, kuriame šou elementai užgožia sportinį principą.
Maxas Verstappenas nevengė kritikuoti Las Vegaso GP dėl trasos paprastumo ir varginančio tvarkaraščio, o Carlosas Sainzas piktinosi, kad transliacijų režisieriai labiau domisi įžymybėmis tribūnose nei veiksmu trasoje.
Ar „Formulė-1“ netaps „Formule-E“?
Didžiausia grėsmė tyko techniniame reglamente. 2026 m. įsigaliosiantys pakeitimai, numatantys elektros energijos dalies padidinimą jėgainėse iki 50 proc., kelia nerimą tiek fanams, tiek specialistams.
Autosporto karalienė negali virsti antra „Formule E“ su dirbtiniais lenkimais ar energijos taupymo režimais tiesiųjų pabaigoje. Ekologiškas kursas neturi kenkti automobilio dinamikai, o variklio garsas, deja, vargu ar pagerės.
Situaciją komplikuoja ir nesuprantami organizaciniai sprendimai. Jau dabar aišku, kad pirmieji naujos kartos bolidų testai Barselonoje sausio pabaigoje vyks už uždarų durų.
Taip nuspręsta todėl, kad Bahreinas nusipirko išskirtines teises į viešą naujųjų bolidų pristatymą, o toks sirgalių ignoravimas, kai į sportą žengia tokie grandai kaip „Audi“ ir „Cadillac“, yra sunkiai paaiškinamas.
Lieka tikėtis, kad šis komunikacinis fiasko netaps pranašu to, kas laukia trasoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
