Vis dėlto, retkarčiais „Manhart“ dirbtuvėse įvyksta mažų stebuklų. Pavyzdžiui, „Manhart“ yra prisilietę prie „Alfa Romeo“, „Land Rover“, „Toyota“ ar net „Tesla“ markės kūrinių, tačiau šis kartas unikalus, mat iš kruopščiai iščiustytų dirbtuvių šį kartą išriedėjo „
Lancia Delta Integrale“.
„Lancia Delta Integrale“ tikrai nėra vienas gražiausių automobilių pasaulyje. Stačiokiškos, grubios ir netgi elementarios kėbulo linijos sukuria visiškai kitokį itališko automobilio įvaizdį negu kiekvienas iš mūsų esame pratę.
„Manhart“, regis, nesiryžo labai stipriai pakoreguoti „
Lancia“ dizainerių formulės. Vietoje to, „Manhart“ tiesiog pridėjo papildomą spoilerį ant bagažinės bei automobiliui parūpino gerokai didesnio skersmens ratlankius, kurie, turbūt, nepasitarnaus komforto ieškantiems vairuotojams.
„Lancia“ sprendimas į kompaktiškąją „Delta Integrale“ montuoti 2,0 litrų, keturių cilindrų benzininį variklį su turbokompresoriumi palengvino „Manhart“ dirbtuvių specialistų darbą.
Išardę standartinį „Lancia“ variklį, „Manhart“ pasirūpino naujais stūmokliais, švaistikliais ir paskirstymo veleną. Jie taip pat sumontavo našesnį degalų siurblį ir aušinimo sistemą.
Galutinis rezultatas – ganėtinai įspūdingas. Keturių cilindrų variklio galia išaugo iki 375 arklio galių, o sukimo momentas – iki 550 Nm. Palyginimui, standartinis motoras generavo 197 arklio galias ir 298 Nm sukimo momentą.
Laikantis tradicijų, „Manhart“ nesiryžo pakoreguoti keturių varančiųjų ratų pavaros, mat ji, net ir šiandien, savo darbą atlieka kone nepriekaištingai. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, jog visi komponentai veiktų sklandžiai, „Lancia“ gavo naują penkių laipsnių mechaninę pavarų dėžę, kurioje slypi ralio automobiliams skirti komponentai.
Galiausiai, automobilyje atsirado didesnius krūvius atlaikanti sankaba, kuri, tikėtina, tokiame modelyje bus negailestingai drožiama.
