Tačiau praėjus keleriems metams, realybė pasirodė visiškai kitokia. Naujausi duomenys rodo, kad lietuviams nuosavas automobilis išlieka šventu ir neliečiamu turtu, net jei kompiuteris atidarytas ant virtuvinio stalo.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Darbas namuose, o ratai sukasi
„Citadele“ banko atlikta apklausa atskleidė paradoksalią situaciją. Nors darbo modeliai pasikeitė iš esmės ir daugelis įmonių taiko hibridinį ar visiškai nuotolinį darbą, judėjimo įpročiai išliko stebėtinai stabilūs.
Beveik pusė, arba 44 procentai šalies gyventojų, pripažįsta, kad automobiliu naudojasi kiekvieną dieną. Tik nedidelė dalis vairuotojų – apie 13 procentų – teigia, kad prie vairo sėda rečiau ir automobilį naudoja tik kaip laisvalaikio ar patogumo priemonę.
Ekspertai pastebi, kad nors viešojoje erdvėje garsiai kalbama apie ekologiją ir tvarius judėjimo būdus, kasdieniame gyvenime nugali pragmatizmas. Žmonių sprendimus diktuoja laikas, patogumas ir būtinybė suderinti daugybę įsipareigojimų.
Nuvežti vaikus į mokyklą, apsipirkti, nuvykti pas gydytoją ar sutvarkyti buitinius reikalus be nuosavo transporto daugeliui vis dar atrodo neįmanoma misija. Todėl automobilis išlieka ne prabangos preke ar pasirinkimu, o elementaria būtinybe.
Reikia nepamiršti ir tų, kuriems nuotolinis darbas tėra svajonė. Penktadalis apklaustųjų nurodė, kad dirba tik fizinėje darbo vietoje, todėl jų maršrutai ir kasdienė rutina visiškai nepasikeitė – automobilis jiems yra vienintelis būdas pasiekti darbovietę.
Kas išdrįso parduoti automobilį?
Visgi, tam tikri pokyčiai visuomenėje vyksta, nors jie ir nėra masiniai. Tyrimas parodė, kad labai maža, bet konkreti gyventojų dalis sąmoningai atsisakė nuosavo transporto būtent dėl pasikeitusio darbo pobūdžio.
Lietuvoje tokių žmonių yra apie 3 procentus. Dažniausiai tai didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, gyventojai, kurie nusprendė, kad išlaikyti automobilį stovintį kieme tiesiog neapsimoka.
Šie žmonės tampa naujos tendencijos pradininkais, kurie permąsto mobilumo sąvoką. Vietoje nuolatinio rūpesčio dėl techninės apžiūros, draudimo ar parkavimo vietos, jie renkasi alternatyvas: viešąjį transportą, trumpalaikę nuomą ar vis populiarėjančias automobilio prenumeratos paslaugas. Tai leidžia mokėti tik už tą laiką, kai automobilis realiai naudojamas, o ne už jo stovėjimą po langu.
Didžiausi įkaitai – vidutinio amžiaus žmonės
Įdomiausia tyrimo dalis atskleidžia ryškų kartų skirtumą. Pasirodo, labiausiai nuo automobilių priklausomi yra 40–59 metų amžiaus gyventojai. Net 53 procentai šios grupės atstovų teigia visada turėję nuosavą transportą ir juo besinaudojantys kasdien.
Tai žmonės, kurie dažniausiai turi daugiausiai atsakomybių – jie rūpinasi ir vaikais, ir neretai senyvais tėvais, derina darbą su buitimi, todėl automobilis jiems yra nepakeičiamas įrankis.
Tuo tarpu jaunimas į nuosavą transportą žiūri kiek kitaip. 18–29 metų grupėje kasdienį automobilio poreikį jaučia tik trečdalis apklaustųjų. Nors jauni žmonės pripažįsta, kad be automobilių sunku suderinti studijas, darbą ir pramogas, dažną stabdo finansinės galimybės, o dalis jų tiesiog renkasi lankstesnius gyvenimo būdo sprendimus. Vyresnio amžiaus senjorai (60–74 m.) automobilius vairuoja dar rečiau ir dažniau kliaujasi viešuoju transportu.
Analogiškos tendencijos stebimos ir kaimyninėse Baltijos šalyse – tiek latviai, tiek estai automobilį vis dar laiko pagrindine susisiekimo priemone, o saugumas ir patikimumas jiems yra svarbiau nei degalų taupymas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
