• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė viešai iškėlė klausimą dėl galimai neteisėto susitarimo rekonstruojant strateginės svarbos magistralę „Via Baltica“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė viešai iškėlė klausimą dėl galimai neteisėto susitarimo rekonstruojant strateginės svarbos magistralę „Via Baltica“.

REKLAMA

Anot parlamentaro, 2025 m. gegužę sudarytas susitarimas iš esmės pakeitė viešojo pirkimo sutarties sąlygas, nors įstatymai tai griežtai draudžia. M. Lingės teigimu, šis dokumentas leido „Via Lietuvai“ priimti darbus su esminiais defektais, jų šalinimą nukeliant į garantinį laikotarpį. Taip rangovui buvo sudarytos sąlygos išvengti delspinigių skaičiavimo.

„Jei darbus su esminiais defektais „Via Lietuva“ nebūtų priėmusi anksčiau nei fiziškai jie galėjo būti priimti, valstybės biudžetas būtų papildytas mažiausiai 10 milijonų eurų“, – savo įrašė „Facebook“ platformoje rašo M. Lingė.

REKLAMA
REKLAMA

Politikas taip pat piktinasi, kad susitarimas nebuvo paviešintas viešųjų pirkimų sistemoje, o atsakingos institucijos – Generalinė prokuratūra ir Viešųjų pirkimų tarnyba – vis dar delsia pateikti savo išvadas. M. Lingės nuomone, jei toks precedentas bus palaimintas, ateityje rangovai galės reikalauti išskirtinių sąlygų, paminant mokesčių mokėtojų interesus.

REKLAMA

Kaltinimus atmeta

Reaguodama į M. Lingės pareiškimus, valstybės įmonė „Via Lietuva“ juos vadina neatitinkančiais tikrovės. Įmonė kategoriškai neigia, kad minėtas susitarimas leido rangovui išsisukti nuo atsakomybės.

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad M. Lingės minimas susitarimas, nors ir buvo pasirašytas siekiant suvaldyti defektų šalinimo procesą, realybėje taip ir nebuvo realizuotas, paaiškėjus esminiams trūkumams. Todėl jokios sutarties sąlygos nebuvo pakeistos.

REKLAMA
REKLAMA

Įmonė taip pat atmeta kaltinimus dėl delspinigių dovanojimo. Nurodoma, kad dar 2025 m. rugsėjo 10 d. „Via Lietuva“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, reikalaudama iš „Fegda grupės“ priteisti 9,5 mln. eurų netesybų.

Dėl darbų kokybės užsakovas informuoja, kad rangovas visus defektus savo lėšomis pašalino dar 2025 m. birželį, o spalį statybos užbaigimo komisija pasirašė aktą. Objektui taikoma ilgesnė nei įprastai – 10 metų – garantija. Įmonė taip pat patikino, kad visus atsakymus ir dokumentus prokuratūrai pateikė dar gruodžio mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbus baigė anksčiau

„Fegda“ vadovas Jonas Jablonskis, vertindamas susidariusią situaciją, teigia, kad ginčai su „Via Lietuva“ dėl delspinigių tapo sistemine problema visame kelių statybos sektoriuje. Pasak jo, reikalavimas sumokėti milijonines baudas yra nepagrįstas, nes kelias eismui buvo atidarytas anksčiau numatyto termino, o valstybė dėl biurokratinių procesų nepatyrė jokios žalos.

REKLAMA

J. Jablonskis atkreipia dėmesį, kad 2020–2025 m. laikotarpiu „Via Lietuva“ atžvilgiu buvo priimta beveik 500 teismų sprendimų bylose su rangovais.

„Su „Via Lietuva“ dėl atliekamų darbų apimties delspinigių, atsiradusių trūkumų ir atsakomybės už juos teismuose bylinėjasi ar bylinėjosi labai didelis kiekis Lietuvos rangovų, dirbančių „Via Lietuva“ projektuose. Tarp jų – AB „Kauno tiltai“, UAB „Viadukas“, BUAB „Hidrostatyba“, UAB „Panevėžio keliai“, UAB „Autokausta“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Biseris“, RUAB „Šiaulių plentas“, RUAB „Šilutės automobilių keliai“, – vardija įmonės vadovas.

REKLAMA

Anot jo, bylose su „VIA Lietuva“ dėl nepagrįstai pritaikytų delspinigių teismai dažniausiai delspinigius reikšmingai mažina.

„Ypač tais atvejais, kai nustato, kad delspinigiai skaičiuoti nuo visos sutarties kainos, nors didžioji darbų dalis atlikta laiku. Tokiais atvejais pats Aukščiausiasis Teismas įpareigojo „Via Lietuva“ skaičiuoti delspinigius tik nuo neatliktų darbų vertės. Mūsų atveju visi darbai atlikti laiku, todėl nėra net nuo ko skaičiuoti delspinigių“, – teisinę logiką dėsto J. Jablonskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Fegda“ vadovas primena, kad pati „Via Lietuva“ viešai deklaravo, jog šis kelio ruožas dėl apimties ir tempo yra didžiausias ir greičiausias kada nors įgyvendintas kelių modernizavimo projektas Lietuvoje.

„Iš tiesų, tai buvo rekordinis infrastruktūros projektas. Buvo nutiesta beveik 16 km kelio ir juo pradėta naudotis anksčiau, nei numatė sutartis. Kelią eismui be jokių apribojimų atidarėme dar 2024 m. spalio 11 d., buvo surengta oficiali ceremonija su Vyriausybės atstovais“, – pabrėžia J. Jablonskis.

REKLAMA

Vadovas pripažįsta, kad pavasarį 150 metrų atkarpoje buvo pastebėtas kelio prasėdimas, tačiau „Fegda“ jį iš karto sutvarkė, ir kelias toliau buvo naudojamas be trikdžių. Pagrindinė problema, pasak jo, kilo ne dėl darbų, o dėl dokumentų.

„Po darbų atlikimo visos šalys – „Via Lietuva“, techninis prižiūrėtojas, projektuotojai – turėjo suderinti statybos užbaigimo dokumentaciją. „Via Lietuva“ pasitelkti projektuotojai turėjo parengti galutines projektų laidas. Visi turėjo atlikti jiems priskirtus veiksmus, kad kelias būtų perduotas ne tik faktiškai, bet ir teisiškai. „Fegda“ iš savo pusės visus veiksmus atliko laiku“, – teigia J. Jablonskis.

REKLAMA

J. Jablonskio vertinimu, delspinigiai šiuo atveju naudojami ne kaip žalos atlyginimas, o kaip pasipelnymo priemonė, nes „Via Lietuva“ realių nuostolių nepatyrė – kelią gavo ir pradėjo naudoti anksčiau laiko.

„Priešingai, nuostolius dėl užsitęsusios teisinės perėmimo procedūros patyrė „Fegda“. Visu perdavimo laikotarpiu, kol „Via Lietuva“ ir kiti dalyviai tikrino ir rengė dokumentus, mes savo lėšomis kelią prižiūrėjome: šienavome šalikeles, šalinome autoįvykių padarytą žalą. Visus šiuos veiksmus turėjo atlikti ir už juos susimokėti kelio savininkė „Via Lietuva“. Šių nuostolių kompensavimo klausimą taip pat spręsime teisme“, – reziumuoja „Fegda“ vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrimo nepradėjo

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sausio mėnesį taip pat buvo paskelbusi, kad nepradės ikiteisminio tyrimo dėl valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuva“ bei kelių statybos įmonių „Fegda“ ir „Tilsta“ susitarimo taisant defektus dalyje jų nutiesto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo. 

Kaip BNS pranešė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, pernai gruodį buvo gautas Seimo nario Mindaugo Lingės kreipimasis dėl galimai neteisėtų „Via Lietuvos“ ir abiejų įmonių veiksmų, tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodžio 29 dieną nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, o M. Lingei apskundus sprendimą sausio 16 dieną prokuroras jo skundą atmetė.

„M. Lingės pateikta informacija pateikta įvertinti ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones, sprendimas šiuo metu dar nėra priimtas“, – BNS sakė E. Martinonienė.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų