Brangių automobilių kūrėjas teigia, kad problema slypi ne technologijose, o hiperautomobilių filosofijoje ir pirkėjų lūkesčiuose. Būtent todėl artimiausiu metu šios markės modeliuose ir toliau riaumos vidaus degimo varikliai arba bus naudojamos išmanios hibridinės sistemos.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Iliuzijos išsisklaidė
Ch. von Koenigseggas neslepia, kad prieš dešimtmetį į elektromobilius žiūrėjo pro rožinius akinius. Tuomet atrodė, kad elektrinė pavara natūraliai užkariaus ir galingiausių automobilių pasaulį – juk jau tada elektromobiliai stebino beprotišku pagreičiu.
Tačiau bėgant metams atėjo suvokimas, kad hiperautomobilio vertė nematuojama vien sekundėmis iki šimto.
Už milijonus perkamam automobiliui reikia kur kas daugiau nei sausų skaičių lentelės. Pirkėjai ieško unikalaus dizaino, inžinerinių stebuklų, variklio riaumojimo, vibracijų ir to sunkiai apibūdinamo, bet gyvo mechaninio ryšio.
Būtent čia elektros varikliai vis dar klupteli – jie suteikia beprotiška pagreitį, tačiau ne visada sugeba sužadinti tokias emocijas, kokių tikimasi iš šios markės automobilių.
Pasak bendrovės vadovo, vidaus degimo variklis hiperautomobilyje nėra atgyvena, kurią pakenčiame tik tol, kol inžinieriai sukurs geresnę bateriją. Tai – neatsiejama automobilio charakterio, jo „sielos“ dalis.
Elektros variklis tiesiog prispaudžia tave prie sėdynės, o štai tradicinis motoras sukuria pojūčių simfoniją, kurią vairuotojas jaučia visu kūnu – klausa, rankomis ant vairo ir pačiais primityviausiais instinktais. Todėl bent jau kol kas elektra negali lygiavertiškai pakeisti mechanikos šedevrų.
Žalioji elektromobilių veidmainystė
Švedų inžinerijos genijus atkreipia dėmesį ir į dar vieną paradoksą – ekologiją. Niekas nesiginčija, kad kasdienis elektromobilis ilgalaikėje perspektyvoje yra draugiškesnis gamtai, ypač jei kraunamas iš atsinaujinančių šaltinių.
Tačiau hiperautomobilių realybė visiškai kitokia. Dažniausiai jie ištisus metus stovi uždaryti kolekcionierių garažuose, o į gatves išrieda itin retai. Tokių automobilių rida per visą jų gyvenimą dažnai neprilygsta tam, ką paprastas šeimos automobilis nuvažiuoja per porą metų.
Ch. von Koenigseggas skaičiuoja, kad norint kompensuoti milžiniškos baterijos gamybos metu išmestą taršą, elektromobilis turi nuvažiuoti bent 80 tūkstančių kilometrų. O jei lyginsime su automobiliais, naudojančiais sintetinius ar ekologiškus degalus, ši riba išauga net iki 140 tūkstančių kilometrų.
Hiperautomobiliams tokie skaičiai yra sunkiai pasiekiami, todėl didžiulės baterijos montavimas juose tampa ekologiniu absurdu.
Visgi „Koenigsegg“ neatsuka nugaros pačiai elektrifikacijai. Inžinieriai anksčiau bandė kurti visiškai elektrinę platformą, bet galiausiai nusprendė, kad protingiausias kelias – hibridiniai sprendimai.
Kompaktiška baterija leidžia tyliai riedėti miesto centre, patekti į riboto eismo zonas ir efektyviai naudoti stabdymo energiją.
Svarbiausia – ji nepaverčia automobilio sunkiasvoriu tanku. Puikus to pavyzdys – modelis „Gemera“, kuriame elektra veikia kaip tobulas vidaus degimo variklio asistentas, pagerinantis dinamiką, bet neužmušantis unikalios automobilio sielos.
Ateitis slypi sintetiniuose degaluose
Užuot aklai nėręs į elektrifikaciją, „Koenigsegg“ vadovas didžiulį potencialą mato alternatyviuose degaluose. Jau dabar bendrovės modeliai puikiai veikia su E85 degalais, kuriuose gausu etanolio. Tačiau tikroji ateitis – iš atmosferos surinkto anglies dioksido ir žaliosios energijos gaminami sintetiniai degalai.
Ši vizija atveria naujas duris: užuot per prievartą vertus visus automobilius elektriniais, galima toliau tobulinti vidaus degimo variklį ir paversti jį švariu bei tvariu mechanizmu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
