Jis išvairavo savo pirmąjį kūrinį („Voiturette Type A“) į stačias Monmartro gatves, siekdamas įrodyti, kad jo sukurtos technologijos yra pranašesnės už konkurentų. Tai nebuvo tiesiog pasivažinėjimas, o žūtbūtinis bandymas įtikinti skeptikus, kuris per vieną vakarą nežinomą konstruktorių pavertė pramonininku.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Reali demonstracija
XIX a. pabaigoje automobilių parodos dar tik žengė pirmuosius žingsnius (pirmoji tarptautinė paroda Paryžiuje įvyko tų pačių metų vasarą), tačiau pradedantiesiems kūrėjams, neturintiems didelio kapitalo, efektyviausias būdas reklamuotis buvo vieša demonstracija.
L. Renault neturėjo nei prabangaus stendo, nei rinkodaros skyriaus. Jis buvo jaunas entuziastas, kurio reputacija priklausė tik nuo vieno faktoriaus – ar jo sukonstruotas mechanizmas veiks realiomis sąlygomis.
Ši strategija stebėtinai primena šiuolaikines tendencijas, kai gamintojai vis dažniau renkasi ne statinius pristatymus parodų salėse, o dinaminius bandymus, leidžiančius pirkėjams patiems patirti automobilio galimybes.
Tą šaltą 1898-ųjų gruodžio 24-ąją L. Renault pasirinko vieną sudėtingiausių Paryžiaus vietų – Rue Lepic gatvę. Jos įkalnė vietomis siekia net 13 proc., todėl daugeliui to meto transporto priemonių ji buvo neįveikiama kliūtis.
Techninė revoliucija po variklio dangčiu
Sėkmės paslaptis slypėjo ne variklio galioje, o inžineriniame sprendime, kaip tą galią perduoti ratams. Mažytis automobilis, kurio ilgis siekė vos 1,85 metro, buvo varomas vieno cilindro „De Dion-Bouton“ varikliu. 0,273 litro darbinio tūrio agregatas generavo kuklias 1,75 arklio galias ir leido pasiekti maždaug 35 km/val. greitį. Tačiau esminė naujovė buvo transmisija.
Dauguma to meto automobilių naudojo nepatikimas grandines ar diržus. L. Renault pritaikė varomąjį veleną ir suprojektavo unikalią pavarų dėžę. Nors dažnai klaidingai manoma, kad tai buvo planetinė pavara, iš tiesų tai buvo ankstyvoji mechaninė dėžė su tiesiogine pavara.
Įjungus aukščiausią (trečiąją) pavarą, variklio sukimo momentas ratams buvo perduodamas tiesiogiai, santykiu 1:1. Tai dramatiškai sumažino energijos nuostolius, padidino mechanizmo efektyvumą ir leido mažam varikliui įveikti stačias įkalnes, kuriose strigo galingesni, bet primityvesnės konstrukcijos konkurentai.
Dvylika užsakymų per vieną naktį
Eksperimentas Monmartre, stebint draugams ir atsitiktiniams praeiviams, pavyko su kaupu. Mažoji „Voiturette“ sėkmingai užkopė į Rue Lepic viršūnę, paneigdama visas skeptikų prognozes, o šios demonstracijos poveikis buvo momentinis.
Dar tą patį vakarą susižavėję stebėtojai pateikė 12 užsakymų naujam automobiliui. Būtent šis momentas laikomas oficialia „Renault“ markės pradžia.
Po sėkmingo pasirodymo L. Renault nedelsė. 1899 m. vasario 9 d. jis užpatentavo savo sukurtą pavarų dėžės ir transmisijos mechanizmą.
Iš viso buvo pagaminta apie 80 „Type A“ modelio vienetų, kurie padėjo pamatus vienai didžiausių Europos automobilių gamintojų.
Šiandien, žvelgiant atgal, akivaizdu, kad be tos drąsios Kūčių vakaro avantiūros ir techninio genialumo, Prancūzijos automobilių pramonės istorija galėjo susiklostyti visiškai kitaip.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
