Pasak „Elektrum Lietuva“ verslo plėtros vadovo Pauliaus Jankausko, viešosiose įkrovimo stotelėse vairuotojams pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek energijos reikės tolesnei kelionei. Jeigu iki kelionės tikslo arba kitos stotelės pakanka 70 ar 80 proc. baterijos įkrovos, papildomas laukimas gali būti tiesiog nereikalingas.
„Vairuotojams svarbu įvertinti, kiek energijos reikės iki kito kelionės taško, ir pagal tai pasirinkti įkrovimo trukmę. Tai ypač aktualu naudojantis greitojo įkrovimo stotelėmis, nes artėjant prie 100 proc. baterijos įkrovimo galia paprastai mažėja“, – sako P. Jankauskas.
Kodėl baterijos įkrovimas ilgainiui sulėtėja?
Elektromobilio baterija viso įkrovimo metu elektros energiją priima nevienodu greičiu. Daugelis modelių didžiausią įkrovimo galią pasiekia tuomet, kai baterijos įkrovos lygis dar palyginti žemas, tačiau jam kylant automobilio valdymo sistema pradeda riboti įkrovimo srovę.
Vilniaus kolegijos Technikos fakulteto docentas ir „VIKO Racing“ komandos vadovas dr. Donatas Kriaučiūnas paaiškina, kad įkrovimo procesas priklauso ne tik nuo stotelės galios, bet ir nuo baterijos temperatūros, įkrovos lygio bei kitų parametrų.
„Baterijai artėjant prie pilnos įkrovos, valdymo sistema riboja įkrovimo srovę, kad apsaugotų jos elementus. Šį procesą galima palyginti su pilnėjančiu autobusu – kuo daugiau keleivių, tuo sudėtingiau į jį įlipti naujiems. Panašiai ir baterijoje: artėjant prie maksimalios įkrovos, procesas lėtėja“, – aiškina ekspertas.
Kiek laiko užtruks paskutiniai 20 proc., priklauso nuo konkretaus elektromobilio. Vienų modelių įkrovimo galia pradeda ryškiau mažėti dar nepasiekus 80 proc., kitų baterijos gali gana sparčiai priimti energiją ir esant didesnei įkrovai.
Dėl šios priežasties verta susipažinti su savo automobilio įkrovimo charakteristikomis. Gamintojai dažnai nurodo ne tik didžiausią įkrovimo galią, bet ir laiką, per kurį bateriją galima įkrauti, pavyzdžiui, nuo 10 iki 80 proc.
Ilgesnėje kelionėje kartais geriau sustoti du kartus
Greitojo įkrovimo stotelėse vairuotojai ne visada laimi pasirinkę vieną ilgą sustojimą. Jeigu maršrute yra pakankamai veikiančių įkrovimo stotelių, kelionė gali trukti trumpiau bateriją papildžius du kartus, užuot laukus, kol ji vienoje stotelėje bus įkrauta iki 100 proc.
„Kartais keli trumpesni sustojimai greitojo įkrovimo stotelėse gali būti efektyvesni nei vienas ilgas laukimas, kol baterija pasieks 100 proc. Tačiau kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į automobilio įkrovimo galimybes ir konkretų maršrutą“, – pažymi P. Jankauskas.
Planuojant kelionę svarbu įvertinti ir stotelių išdėstymą, jų galią bei užimtumą. Pavyzdžiui, ne visuomet verta palikti veikiančią greitojo įkrovimo stotelę vien todėl, kad baterija jau pasiekė 80 proc., jeigu iki kitos įkrovimo vietos laukia ilga kelio atkarpa.
Tokiais atvejais papildomas laukimas gali būti pagrįstas, ypač žiemą, kai dėl žemos temperatūros ir salono šildymo elektromobilis sunaudoja daugiau energijos.
Kelionės planavimą gali palengvinti ir įkrovimo paslaugų programėlės. Pavyzdžiui, „Elektrum Drive“ leidžia peržiūrėti stotelių vietas, jų galią bei užimtumą, taip pat stebėti įkrovimo eigą.
Kasdien baterijos iki 100 proc. įkrauti nebūtina
Įkrovimo įpročiai svarbūs ne tik kelionės trukmei, bet ir baterijos ilgaamžiškumui. Pasak dr. D. Kriaučiūno, daugeliui elektromobilių kasdien pakanka palaikyti maždaug 20–80 proc. baterijos įkrovos lygį.
„Elektromobilio bateriją kaskart įkrauti iki 100 proc. gali atrodyti praktiška, tačiau kasdieniam važinėjimui tai dažniausiai nėra būtina. Įkrovą palaikant tarp 20 ir 80 proc., galima mažinti baterijos degradaciją ir prisidėti prie ilgesnio jos tarnavimo laiko. Išimtis – ilgesnės kelionės, kai reikalingas didesnis nuvažiuojamas atstumas“, – aiškina ekspertas.
Daugelio ličio jonų baterijų senėjimą spartina ilgalaikis aukštas įkrovos lygis, ypač jeigu automobilis laikomas aukštoje temperatūroje. Todėl, jei kasdienėms kelionėms pakanka dalies baterijos talpos, nebūtina kiekvieną vakarą jos įkrauti iki maksimumo.
Vis dėlto 80 proc. riba nėra universali. Dalis elektromobilių turi ličio geležies fosfato (LFP) baterijas, kurioms gamintojai gali rekomenduoti kitokį įkrovimo režimą.
„Dalis elektromobilių turi ličio geležies fosfato, arba LFP, baterijas, kurios yra atsparesnės aukštam įkrovos lygiui. Kai kurie gamintojai net rekomenduoja jas reguliariai įkrauti iki 100 proc. Todėl svarbiausia vadovautis konkretaus automobilio gamintojo rekomendacijomis“, – pabrėžia dr. D. Kriaučiūnas.
Vadinasi, prieš keičiant savo įkrovimo įpročius pirmiausia reikėtų patikrinti automobilio naudojimo instrukcijoje pateikiamas rekomendacijas. Jos gali skirtis net tarp to paties modelio versijų, jeigu jose naudojamos skirtingos baterijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
