Tačiau per vienus metus Didžiosios Lenkijos vaivadijoje pavyko rasti net du egzempliorius: vienas beveik šešis dešimtmečius stovėjo miške ir tarnavo kaip sandėlis, o kitas prie ežero buvo paverstas vasarnamiu.
Abu autobusai dabar priklauso Olavos automobilių muziejui WENA, tačiau jų būklė labai skiriasi. Pirmasis buvo taip stipriai paveiktas korozijos ir išardytas, kad muziejus, remdamasis išlikusiomis originaliomis detalėmis, pradėjo gaminti tikslią jo kopiją. Antrojo būklė buvo gerokai geresnė, tad tikimasi, kad jį pavyks restauruoti.
Pirmasis beveik 60 metų praleido miške
Pirmojo autobuso pėdsakai aptikti 2025 metų vasarą Obornikų savivaldybėje, netoli Poznanės. Apie miške stovintį keistą transporto priemonės kėbulą WENA muziejui pranešė vietos gyventojai Ewa ir Pawełas.
Paaiškėjo, kad tai – antrosios serijos „Bałtyk“, kurio egzistavimas iki tol nebuvo žinomas. Autobusas vienoje vietoje buvo prastovėjęs beveik šešis dešimtmečius. Vietoj keleivių jame ilgus metus buvo laikomi aviliai ir kita bitininkystės įranga.
Per tiek laiko autobusas neteko variklio, ratų ir daugybės kitų dalių, o drėgmė stipriai pažeidė kėbulą. Norint ištraukti radinį iš miško teko pagaminti laikiną važiuoklę, o prieš keliant ant žemagrindės platformos kėbulas buvo papildomai sutvirtintas, kad transportuojamas nesubyrėtų.
Vėliau paaiškėjo ir daugiau jo istorijos detalių. Manoma, kad prieš nurašymą autobusas priklausė Poznanės krašto transporto kooperatyvui ir važinėjo Obornikų apylinkėse. Kai transporto priemonę buvo nuspręsta utilizuoti, vienas darbuotojas jai rado naują paskirtį privačiame miško sklype. Būtent tai, paradoksalu, ir išgelbėjo autobusą nuo metalo laužo.
Po metų – dar didesnė staigmena
Atradus pirmąjį autobusą atrodė, kad tai vienintelis išlikęs „Bałtyk“. Tačiau beveik lygiai po metų istorija pasikartojo.
2026 metų vasarą kolekcininkas ir istorinių transporto priemonių ieškotojas Piotras Lubomirskis aptiko dar vieną autobusą Potžanove, Skokų savivaldybėje. Nuo pirmojo radinio vietos jį skyrė vos kelios dešimtys kilometrų.
Šis „Bałtyk“ prie ežero atsidūrė dar devintajame dešimtmetyje, kai baigė tarnybą transporto įmonėje. Užuot buvęs supjaustytas į metalo laužą, autobusas buvo paverstas vasarnamiu.
Viduje atsirado užuolaidos, virtuvės stalviršis, gyvenamosios erdvės ir kiti poilsio nameliui būdingi daiktai. Ilgus metus jo savininkas net nenutuokė, kad po savadarbe apdaila slepiasi vienas rečiausių Lenkijoje pagamintų autobusų.
Didžiausia staigmena laukė apžiūrėjus antrąjį autobusą. Nors jis taip pat buvo smarkiai perdarytas, originalios konstrukcijos būklė buvo žymiai geresnė nei pirmojo radinio.
Išsaugotas rėmas, dalis grindų ir kėbulo konstrukcijos, galinis tiltas, ratai bei linginė pakaba. Daug padėjo ir tai, kad dalį gyvenimo autobusas praleido po stogu, todėl kelis dešimtmečius buvo mažiau veikiamas korozijos.
Iš pradžių savininkas ketino „Bałtyk“ pasilikti ir pats restauruoti kaip vasarnamį, tačiau po muziejaus atstovų vizito persigalvojo ir sutiko autobusą parduoti.
Jį išgabenti buvo gerokai sudėtingiau, nei galėtų pasirodyti. Autobusas stovėjo ant šlaito už daugiau kaip šimto metų senumo daržinės, apsuptas kitų statinių ir aukštų medžių, todėl ištempti jo ant ratų paprasčiausiai nebuvo įmanoma. Teko pasitelkti kraną ir autobusą kelti tiesiai virš pastatų. Rugpjūčio viduryje antrasis „Bałtyk“ jau buvo atgabentas į Olavą.
Kiek jų apskritai buvo pagaminta – iki šiol neaišku
„Bałtyk“ istorija nėra iki galo dokumentuota. Autobusai Košaline buvo gaminami nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio pradžios, o jų konstrukcija per trumpą gamybos laikotarpį smarkiai keitėsi.
Ankstyvieji autobusai buvo gaminami naudojant „Star 20“ ir „Star 21“ sunkvežimių pagrindą. Vėliau atsirado didesnė antroji serija, kurios pagrindu tapo „Škoda 706 RTO“. Būtent šiai vėlesnei versijai priskiriami abu dabar rasti autobusai.
Tikslaus pagamintų modelių skaičiaus šiandien nustatyti nepavyksta. Vienuose istoriniuose šaltiniuose minima apie 150 „Bałtyk“, kituose – 150–200.
„Bałtyk“ autobusai kadaise važinėjo Poznanėje, Košaline, Liubline ir kituose Lenkijos miestuose, buvo naudojami įmonių bei įvairių organizacijų transportui. Tačiau mažais kiekiais gaminti automobiliai ilgainiui užleido vietą masiškai gaminamiems „Jelcz“ autobusams, o nurašyti „Bałtyk“ buvo ardomi ir utilizuojami.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
