Lenkijos Žemės ūkio ministerijos parengtame projekte numatyta ūkininkams papildomai kompensuoti po 0,52 zloto už kiekvieną žemės ūkio veiklai sunaudotą litrą dyzelino.
Ši priemonė nepakeistų jau veikiančio akcizo grąžinimo – šiemet jis siekia 1,48 zloto už litrą. Taigi bendra parama galėtų išaugti iki 2 zlotų už litrą.
Papildoma išmoka būtų mokama už dyzeliną, įsigytą nuo kovo 1 iki rugpjūčio 31 dienos. Pirkimą ūkininkams reikėtų pagrįsti sąskaitomis, o paraiškas šiuo metu planuojama priimti spalio 1–16 dienomis.
Dyzelinas smarkiai brangsta ir Lietuvoje
Lenkijos sprendimai aktualūs ir Lietuvai, kur degalų kainos pastarosiomis savaitėmis taip pat pastebimai išaugo.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugsėjo 18 dieną vidutinė dyzelino kaina šalies degalinėse siekė 2,241 Eur/l. Pigiausiai jis tą rytą kainavo 2,130 Eur/l, o brangiausiai – 2,349 Eur/l.
Reaguodamas į dabartinę situaciją Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad atėjo laikas vėl svarstyti laikiną dyzelino akcizo mažinimą.
Anot jo, aukšta degalų kaina įprastomis sąlygomis skatina mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau staigus kainų šuolis jau turi platesnių pasekmių ekonomikai. Vairuotojai ir įmonės negali per trumpą laiką pakeisti automobilių, sunkvežimių ar kitos technikos ekonomiškesnėmis transporto priemonėmis, todėl vartojimas iš karto nesumažėja taip sparčiai, kaip išauga išlaidos.
„Viena yra žinoti, kad dyzelio kaina bus 3 eurai už litrą 2030 metais ir turėti laiko prie to prisitaikyti, visai kas kita – patirti šoką šiandien“, – socialiniame tinkle rašė M. Nagevičius.
Lietuva akcizą šiemet jau mažino
Tai nebūtų visiškai naujas sprendimas. Pavasarį, naftos ir degalų kainoms smarkiai išaugus dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuvoje dyzelino akcizas jau buvo laikinai sumažintas.
Nuo balandžio 16 iki birželio 15 dienos įprastam dyzelinui taikoma pastovioji akcizo dalis buvo sumažinta nuo 500 iki 450 eurų už 1000 litrų. Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl to galutinė litro kaina galėjo sumažėti maždaug 6 centais su PVM.
Tačiau M. Nagevičius šįkart siūlo neapsiriboti dar vienu laikinu tarifo pakeitimu. Jo nuomone, Lietuvai reikėtų pereiti prie dinaminio dyzelino akcizo, kuris automatiškai keistųsi priklausomai nuo degalų kainos didmeninėje rinkoje.
Kuo brangesnis dyzelinas – tuo mažesnis akcizas
Pagal siūlomą modelį Seimas nustatytų formulę ir ilgalaikę degalų kainos trajektoriją, o akcizo dydis būtų reguliariai perskaičiuojamas pagal rinkos sąlygas.
Dyzelinui smarkiai brangstant, akcizas mažėtų ir sušvelnintų kainos šuolį degalinėse. Didmeninėms kainoms kritus, akcizas didėtų.
M. Nagevičiaus teigimu, taip būtų galima pasiekti du iš pirmo žvilgsnio prieštaringus tikslus – apsaugoti gyventojus ir verslą nuo staigių kainų šokų, bet kartu palikti aiškų ilgalaikį signalą, kad iškastinio kuro naudojimas turi mažėti.
Jo siūlymu, valstybė galėtų iš anksto nustatyti prognozuojamą kainos augimo kryptį – pavyzdžiui, degalai kasmet brangtų 3–5 proc. sparčiau už infliaciją. Tokiu atveju gyventojai ir įmonės galėtų tai įvertinti rinkdamiesi kitą automobilį ar planuodami investicijas į alternatyvius degalus.
Tačiau kas kompensuotų prarastas biudžeto pajamas?
Akcizo mažinimas turi ir kitą pusę – mažėja valstybės pajamos. Tai ypač jautru dabar, kai daugiau lėšų reikia gynybai ir kitoms valstybės funkcijoms.
M. Nagevičius siūlo kartu su dinaminiu akcizu sukurti specialų rezervą. Kai naftos ir degalų kainos būtų mažos, dalis didesnio akcizo pajamų būtų kaupiama fonde. Kainoms šoktelėjus ir akcizą sumažinus, iš šio rezervo būtų kompensuojama dalis biudžeto praradimų.
Problema ta, kad šiandien tokio fondo nėra. Kaip pereinamojo laikotarpio sprendimą M. Nagevičius siūlo svarstyti naftos perdirbėjų viršpelnio apmokestinimą ir dalį surinktų lėšų skirti tokiam rezervui suformuoti.
Vežėjams jau svarstomas atskiras sprendimas
Diskusija dėl dyzelino akcizo Lietuvoje tuo nesibaigia. Seime jau yra pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį dalis sumokėto akcizo galėtų būti grąžinama krovinių vežėjams.
Siūloma lengvatą taikyti juridiniams asmenims, turintiems Bendrijos licenciją kroviniams vežti ir dyzeliną naudojantiems N3 klasės sunkvežimiuose. Projekte numatyta, kad tokia tvarka galėtų įsigalioti nuo 2027 metų pradžios, tačiau pats grąžinamos akcizo dalies dydis būtų nustatomas atskirai.
Tokios sistemos tikslas – mažinti paskatas Lietuvos vežėjams degalus pilti kaimyninėse valstybėse, kur akcizo ir galutinės degalų kainos gali būti mažesnės.
Panašią problemą savo pasiūlyme išskiria ir M. Nagevičius. Jo teigimu, tranzitiniam transportui galėtų būti taikomas dalinis akcizo grąžinimas, kad daugiau tarptautinių vežėjų degalus piltų Lietuvoje, o mokesčiai liktų šalies biudžete.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
