Apie Dakaro ralio legendą Benediktą Vanagą automobilių sporto užkulisiuose sklando daugybė mitų. Visgi tikrąją situaciją ir tai, kas iš tiesų vyksta „Gurtam Toyota Gazoo Racing Baltics“ komandos automobilio kabinoje, kai dulkės užtraukia horizontą ir tenka kovoti su ekstremaliomis sąlygomis, geriausiai žino arčiausiai sėdintys žmonės – šturmanai.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Savo ilgamete patirtimi dalinasi trys skirtingu metu su B. Vanagu dirbę šturmanai: lenkas Sebastianas Rozwadowskis, estas Kuldaras Sikkas bei lietuvis Aisvydas Paliukėnas.
Tolerancija rizikai ir griežta disciplina
Lenkijos autosporto atstovas S. Rozwadowskis, su kuriuo B. Vanagas įveikė net keturis Dakaro maratonus (nuo 2016 iki 2019 metų), lenktynes jau septynerius metus stebi iš šalies, todėl buvusio partnerio portretą vertina itin analitiškai.
Lenkas pabrėžia, kad B. Vanagas yra pats ryžtingiausias jo sutiktas lenktynininkas, pasižymintis unikaliu gebėjimu atsitiesti po bet kokios nesėkmės, padaryti reikiamas išvadas ir toliau nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo.
Analizuodamas B. Vanago elgesį kritinėse situacijose, buvęs šturmanas išskiria esminį kontrastą. Nors greičio ruože vairuotojas demonstruoja išskirtinį kovingumą, po finišo linijos kirtimo ar įvykus incidentui, jis išlieka visiškai racionalus.
Pasak S. Rozwadowskio, B. Vanagas išsiskiria emocine kontrole ir labai pragmatiškais sprendimais. Nors per daugelį metų pasiekti aukšti rezultatai reikalauja griežtos disciplinos, dideliu greičiu patirtos avarijos atskleidžia ir specifinį polinkį į adrenaliną – vairuotojas riziką priima kaip neatsiejamą žaidimo dalį.
Toks vairavimo stilius reikalauja absoliučios navigatoriaus koncentracijos. Šturmanas privalo nuolat išlikti budrus, tikslus ir proaktyvus, todėl darbas šiame ekipaže reikalauja maksimalios atsakomybės.
Staigūs nusileidimai kopose ir situacijos kontrolė
Estijos atstovas K. Sikkas, padėjęs B. Vanagui iškovoti rekordinę aštuntąją vietą prestižinėje Dakaro automobilių klasėje, prisimindamas savo pirmuosius startus išskiria ne emocijas, o konstruktyvų požiūrį į iškilusias problemas.
Jis puikiai prisimena šoko akimirką debiutiniame etape. Pagal kelio knygos aprašymą ekipažo laukė pavojingos kopos su ilgais nusileidimais.
Artėjant prie nurodyto taško ir matant specialius pavojaus ženklus, automobilis staiga sustojo ant skardžio krašto, kurio nusileidimo kampas siekė beveik 90 laipsnių.
Išvydęs tokį vaizdą ir paklausęs vairuotojo, koks tuomet turėtų būti dar pavojingesnis kelio ruožas, K. Sikkas išgirdo tik ramią B. Vanago repliką, raginančią tęsti lenktynes.
Estas pabrėžia, kad atmosfera automobilio kabinoje yra tiesiogiai susijusi su lenktynių eiga. Didžiausia įtampa kyla tuomet, kai sugenda technika arba prarandama situacijos kontrolė.
Būtent tokiose situacijose išryškėja vairuotojo lyderystė – B. Vanagas geba suvaldyti įtampą, ramiai įvertinti padėtį ir užkirsti kelią panikai.
Ilgamečiai maratonai ir išugdyta kantrybė
Tūkstančius kilometrų smėlynuose kartu su B. Vanagu įveikęs dabartinis komandos navigatorius A. Paliukėnas kategoriškai paneigia viešojoje erdvėje sklandančius gandus apie tariamą būtinybę raminti vairuotoją greičio ruožuose.
Anot jo, realybė yra visiškai kitokia – lenktynių metu kabinoje dominuoja absoliutus susikaupimas ir ramybė. Lietuvis akcentuoja, kad gera atmosfera ir tarpusavio supratimas yra kritiškai svarbūs siekiant rezultato ilgai trunkančiuose ralio maratonuose.
Jei atsiranda papildomų emocinių dirgiklių, susitvarkyti su sudėtingomis navigacinėmis užduotimis tampa kur kas sunkiau.
A. Paliukėnas pastebi, kad per ilgus metus sukaupta patirtis išugdė didžiulę kantrybę, todėl net ir po pavojingai atrodančių, bet laimingai pasibaigusių situacijų, ekipažas reaguoja su šypsena.
Pats B. Vanagas neslepia, kad profesionaliame sporte vietos romantikai tiesiog nelieka. Trisdešimt metų lenktyniaujantis sportininkas akcentuoja, jog į kiekvieną greičio ruožą jis žvelgia išskirtinai pragmatiškai, turėdamas aiškų planą.
Įvykus rimtam incidentui, pirmasis prioritetas visada skiriamas sveikatos būklei įvertinti, o antrasis – galimybėms kuo greičiau tęsti varžybas.
Pasak tituluočiausio Baltijos šalių lenktynininko, emocijoms trasoje tiesiog nėra laiko, o visi išgyvenimai ir refleksijos paliekamos tik grįžus namo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
