„Esu labai maloniai nustebintas, kad patekome į finalą, nes bendrame kontekste šito nesitikėjau. Ir eilinį kartą gavau įrodymą, kaip skiriasi žmonių nuomonės, požiūriai, samprata“, – sako jis.
Pasak Giedriaus, bendras Lietuvos pasirodymo įspūdis nedavė vilčių – nei vaizdas, nei dainos nuotaika. „Atrodo, niekas netinka laimėjimui – nei bendras vaizdas, nei dainos nuotaika. Visam tokiam bendrame fone entuziazmo ir agresyvumo, tokios energijos, atrodo... ir balsas... nežinau, ar čia techniniai dalykai, bet balsas buvo per silpnas tokiai dainai. Didingumo trūko.“
Jo nuomone, žiūrovai neretai balsuoja vadovaudamiesi kitais principais nei profesionalai ir tai – natūralu. „Dar kartą pasikartosiu – ta išvaizda tokia paprasta, ir pirmu numeriu praeinam. Keliu rankas – žmonės nusprendžia ir žmonės čia geriausi teisėjai.“
Visa esmė yra muzikoje
G. Drukteinis pripažįsta – „Eurovizijos“ vertinimai ir rezultatai dažnai atspindi ne tiek objektyvius muzikinius kriterijus, kiek labai skirtingus žiūrovų ir vertintojų požiūrius. Viskas, pasak jo, yra itin subjektyvu. Tam iliustruoti jis pateikia konkretų pavyzdį – Latvijos pasirodymą šiame konkurse:
„Pavyzdžiui, prisimindamas, kad Latvijos atlikėjoms lažybininkai žadėjo paskutinę vietą – man tai labai atrodė verta finalo ta daina ir labai džiaugiuosi, kad ji pateko.“
Jo teigimu, šis atvejis tik patvirtina, kad nuomonės tarp skirtingų grandžių dažnai smarkiai išsiskiria. „Industrija galvoja vienaip, prodiuseriai – kitaip, žmonės – vėl trečiaip ir tokio bendro vardiklio, išvedant formulę, turbūt nėra.“
Kalbėdamas apie Lietuvos pasirodymą, politikas išlieka skeptiškas – nors mūsų šalies atstovai ir išsiskyrė, jis svarsto, ar toks išskirtinumas iš tikrųjų lemia sėkmę. „Išsiskyrėm, bet ar tas išsiskyrimas iš kitų yra svarbiausias veiksnys, pavyzdžiui, kopti aukščiau? Kadangi pavadinimas sako, kad tai – dainų konkursas. Tai yra daina.“
Drukteinis pabrėžia, kad pasirodymą reikia vertinti ne pavieniui, o kaip visumą – nuo teksto iki vizualinės raiškos. Išskirtinumas vien išvaizda ar netikėtu sprendimu dar negarantuoja sėkmės.
„Aišku, ten galima išsiskirti tokiu ansambliu kaip moteriška suknelė ir barzda, ar vyras vilkintis suknelę, ar ypatingi aksesuarai, bet vėlgi – viskas susideda į dainą, yra menas, daina, žodžiai, tekstas, nuotaika bendra“, – nuomonę išreiškė Giedrius.
Galiausiai jis retoriškai klausia – ar tikrai svarbu, kaip atrodo atlikėjas, jei visa esmė yra muzikoje?
Lietuvos pasirodymą jis visgi įvardija kaip šiek tiek išskirtinį: „Buvome vienintelis ansamblis ir instrumentinė grupė scenoje visame pusfinalyje, kadangi visi kiti atlikėjai buvo tik dainininkas ir šokėjai. Gal tai yra išsiskyrimas. Bet ar už tai reikia balsuoti?“
Labiausiai įsiminę pasirodymai
Pasiteiravus, kuris pasirodymas jam labiausiai įsiminė antrajame pusfinalyje, Drukteinis nukreipia dėmesį į tuos, kurie jau turėjo bilietą į finalą: Prancūzija, Vokietija, praėjusiame pusfinalyje Italija. Pasak jo, tai tikrai atrodė stiprūs kūriniai.
Aptardamas bendrą konkursų tendenciją, Drukteinis pastebi mažesnį erotikos kiekį nei anksčiau. Aktyviausios erotinės žinutės sklido iš Skandinavių pasirodymo, Maltos atlikėjos.
Tačiau jis sako, kad džiaugiasi tokia kaita: „Bet mane, kaip pagyvenusį žmogų, džiugino, kad tų erotinių žinučių buvo mažiau. Praeitoje „Eurovizijoje“ labai dominavo motyvas – problemos žmogiškos, ligos. Dabar pagrindinis motyvas – bandymas surasti save, rasti harmoniją ir taiką pasaulyje.“
Galiausiai, visą šį pasisakymą Drukteinis reziumuoja filosofiškai: „Šou verslas bręsta, pradeda gilintis į aktualias temas, užuot vien demonstravus gyvulišką erotiką. Komentuok, ką nori, sakyk, ką nori, bet gyvenimas pakoreguoja taip, kaip jam reikia. O „Katarsiui“ linkiu kuo didžiausios sėkmės.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
