Tiesa, anot biologų, Lietuvoje tėra vos keli augalai, kurių negalima valgyti. Tad patariama vietoj prekybos centro pasirinkti švarią pievą, pamiškes ir ten prisirinkti gamtos užauginto maisto ir vitaminų.
Netoli Marijampolės, Leiciškių kaime, gyvenanti biologė ir žolininkė Monika Smilgytė kasmet su nekantrumu laukia pavasario, kuomet pradeda dygti pievų augalai, žaliuoti krūmynai ir medžiai.
Jauni lapeliai, pumpurai, žiedai – natūralūs vitaminai, ir, anot žolininkės, jų šiuo metu pilni laukai, kiemai ir patvorės: „Ir geležies turi, ir magnio, ir insulino turi, kuris reguliuoja cukraus kiekį. Saldumynams norą galime pamiršti, valgant kiaulpienes.“
Žolininkės kieme nėra nuskustos vejos, čia auga žalumynai, kuriuos lietuviai įprastai piktžolėmis vadina ir stengiasi išgyvendinti iš savo valdų. Viena tokių – paprastoji garšva. Jauni lapeliai, pasak biologės, yra organizmo šluota. Valo kraujagysles, neleidžia inkstuose kauptis smėliui ir akmenims, labai naudinga sergantiems podagra.
Ir turi dar begalę gerų savybių: „Galima daryti padažus, dėti į kokteilius žalius. Galima į arbatą.“
Kur šiuo metu bepasisuksi – ten vitaminai ir nemokamas, sveikas maistas, sako žolininkė. Lietuviai esą vis drąsiau mėgaujasi gamtos teikiamomis dovanomis. Anot jos, mūsų pievose, miškuose ir kiemuose yra tik keletas augalų, kurių negalima valgyti. Bet, žinoma, geriau rinkti pažįstamus augalus.
„Nebūtina net salotų sėti, nes dabar pilna kiaulpienių, dilgėlių. Juodųjų serbentų jauni lapeliai, liepų pumpurai ir kitokių medžių: tiek beržų, lazdynų. Žodžiu, pilna natūralių vitaminų“, – tvirtina M. Smilgytė.
Natūraliai augančių žalumynų gerosios savybės nėra mitas, sako biologė. Moksliškai pagrįsta, kad kai kurie piktžolėmis vadinami žolynai turi stiprių priešvėžinių savybių. Tarkim, varnalėša ar kiaulpienė – šie augalai esą netgi stabdo vėžinių ląstelių dauginamąsi.
„Slopina jų augimą. Kiekvieną dieną vartoti tų kiaulpienių. Jeigu troškinti – tai ir didelę saują, bet šviežios prieš vėžį veikia geriau. Iš varnalėšų galima spausti sultis, taip pat ir kiaulpienes. Naudoti ir išoriškai, jei odos vėžys, ir gerti, po truputėlį“, – kalba M. Smilgytė.
Reikia tik nepatingėti išeiti į pievas, pasitelkti fantaziją ir šeimai galite paruošti pigius, sveikus ir skanius pietus, pataria biologė. Pavyzdžiui, bulvės su pakepintais svogūnais ir kiaulpienių lapais. Skonis kiek primena grybus.
O apie daržininkų siaubą – žliugę – Monika galėtų pasakoti ilgai. Tai ne tik skanus augalas, sako ji, bet ir turintis labai daug naudingų medžiagų.
„Padarau kiaušinienę su žliugėmis ir visą bliūdelį sudedu. Tai dukra tik tokios ir nori. Aš irgi. Nėra ką prilyginti špinatams. Čia šimtą kartų skaniau. Nemeluoju, šimtą kartų skaniau su žliugėmis“, – tikina M. Smilgytė.
Iš pavasarinių žalumynų biologė pataria daryti arbatas, salotas, troškinius, sriubas ir kokteilius. Tiesa, persistengti nereikia. Pernelyg didelis kiekis gali laisvinti vidurius.
Kas bijo nusidilginti, žolininkė pataria rinkti į dilgėles panašias notreles. Jas dėti į arbatas, kokteilius ar salotas: „Labai gerai moterims, hormonus reguliuoja, visi uždegimai mažojo dubens organų. Nuostabus augalas, labai gerai šlapimo pūslei.“
Netrukus pievose geltonuos kiaulpienės. Po kelis žiedus galima suvalgyti kasdien, sako žolininkė. Ir naudinga, ir skanu. Tik, žinoma, žalumynų negalima rinkti arti kelių, pramonės ar kitų taršos objektų.
