REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgiausią žmogaus virškinimo trakto dalį sudaro žarnynas. Tai bent 5-7 metrų svarbiausias virškinimo organas, kuris padeda virškinti ir įsisavinti maisto medžiagas. Kasmet maždaug 1600 lietuvių yra nustatomas storojo žarnyno vėžys, į kurio simptomus žmonės dažnai numoja ranka, nes galvoja, kad tai kitos, mažiau pavojingos ligos.

Ilgiausią žmogaus virškinimo trakto dalį sudaro žarnynas. Tai bent 5-7 metrų svarbiausias virškinimo organas, kuris padeda virškinti ir įsisavinti maisto medžiagas. Kasmet maždaug 1600 lietuvių yra nustatomas storojo žarnyno vėžys, į kurio simptomus žmonės dažnai numoja ranka, nes galvoja, kad tai kitos, mažiau pavojingos ligos.

REKLAMA

Storojo žarnyno vėžys – antras pagal dažnumą vėžys, kuriuo serga Lietuvos žmonės. Nors kurį laiką buvo pastebimas šio vėžio pacientų išaugimas, šiuo metu skaičiai beveik stabilizavosi – kasmet nustatoma apie 1600–1700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas sako, kad sergamumas žarnyno vėžiu nesumažėjo net ir atsiradus storosios žarnos patikros programai. Beje ženklaus padidėjimo taip pat nebuvo stebėta.

Anot jo, šis vėžys ankstyvosiose stadijose nerodo jokių simptomų.

„Visas žarnynas iš plonosios žarnos: dvylikapirštė, tuščioji, klubinė žarna ir storosios žarnos (akloji, gaubtinė ir tiesioji žarna). Bet kurioje žarnyno vietoje gali išsivystyti vėžys. Aišku, simptomai irgi labai priklauso nuo to, kurioje vietoje išsivystė navikas. Deja, specifinių požymių, kad tai žarnyno vėžys, iš anksto negalime nustatyti – jų paprasčiausiai anksti nebūna“, – sako chirurgas.

REKLAMA
REKLAMA

Mažiau agresyvus 

Anot gydytojo, tik apie 30-40 proc. žarnyno vėžių nustatoma ankstyvosiose stadijose – žmonės į gydytojus dažniausiai kreipiasi tik pajutę specifinius simptomus, kurie pasireiškia, kai vėžys jau būna pažengęs.

REKLAMA

„Dažniausiai žarnyno vėžį nustatome profilaktikos programos rėmuose ir, deja, jų nustatome gerokai per mažai, jei norėtume. Tik 30-40 procentų šių vėžių nustatome ankstyvosiose stadijose, visos kitos jau dažnai būna pažengusios. Tos pažengusios stadijos dažniausiai jau turi vienokius ar kitokius simptomus.“

A. Dulskas primena, kad žarnyno vėžį paprastai galima įtarti pajutus keistus požymius tuštinantis ar dažnai jaučiant virškinimo problemas:

„Įtarti, kad tai vėžys, galima kai atsiranda pilvo pūtimai, tuštinimosi sutrikimai (suretėjęs arba padažnėjęs tuštinimasis), pasikeičia išmatų forma, prasideda kraujavimas iš išangės, viduriavimas. Kartais, pvz dešinės storosios žarnos pusės vėžiai, kurie dažniau nustatomi ir ankstyvesniame amžiuje, yra kiek agresyvesni. Jie nustatomi atsitiktinai (atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius mažakraujystę) arba kai žmogus pats užčiuopia mazgą ar „gumbą“ pilve“, – teigia specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat svarbu paminėti, kad kartais žarnyno vėžį išduoda tokie „nekalti“ simptomai kaip vidurių užkietėjimas, staigus svorio kritimas ar bendras silpnumas ir jėgų neturėjimas. Tačiau šie simptomai dažniau atsiranda jau esant pažengusiai vėžio stadija.

Specialistas sako, jog žarnyno vėžys yra mažiau agresyvus, nei, pavyzdžiui, melanoma ar kasos vėžys. Jis organizme gali plisti metų metus.

„Nuo gerybinio naviko (polipo) iki vėžio susiformavimo dažniausiai turi praeiti 5-7 metai. Šis vėžys progresuoja lėtai ir iš karto simptomai išvis nepasirodo. Ankstyvosios stadijos išvis neturi jokių simptomų“, – kalba jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketvirta stadija – ne mirties nuosprendis 

Dažniausiai piktybiniai dariniai žarnyne būna tokie maži, kad jų gydytojams, ar pačiam žmogui užsičiuopti beveik neįmanoma. Tiesa, jei navikas didesnis, apčiuopti jį gali ir pats žmogus.

„Lyginant su melanoma, kuri yra gan agresyvi vėžio forma, storosios žarnos vėžys nėra tokio agresyvumo. Nustačius pirmąją stadiją ar antrąją stadiją 5 metus ir daugiau išgyvena virš 90 procentų pacientų, trečios stadijos – apie 50-60 procentų. Gerėjant gydymo galimybėms, ketvirtos stadijos vėžys jau irgi nebėra mirties nuosprendis – dažnai bent 5 metus išgyvena iki 15-20 proc. mūsų pacientų“, – apie tikimybę išgyti nuo žarnyno vėžio pasakoja gydytojas chirurgas.

REKLAMA

Tobulėjant medicinai, atsiranda vis naujesnių ir geresnių būdų gydyti įvairias vėžio formas. Audrius Dulskas sako, kad gydant žarnyno navikus pasitelkiamas įvairus gydymas – nuo chemoterapijos iki chirurgijos. Tiesa, dažniausias būdas pašalinti tokį vėžį visgi išlieka operacija.

„Pagrindinis žarnyno vėžio gydymas yra chirurginis, tačiau papildomai gali būti skiriama chemoterapija. Daugėja tyrimų, kurie rodo, kad chemoterapija esant lokaliai išplitusiam vėžiui gali sumažinti jį ir palengvinti chirurginį šalinimą. Kalbant apie tiesiosios žarnos susirgimus, jų gydymas paprastai yra kompleksinis – prieš chirurginį gydymą dažnai taikome spindulinį ar chemospindulinį gydymą – spindulinis gydymas su chemoterapija. Iki 20 proc. Navikų po ikioperacinio (neoadjuvantinio) gydymo visai išnyksta ir tokių pacientų galima neoperuoti. Tai ypač svarbu, kuomet galimai reikalinga pastovi stoma. Esant pilnam atsakui, pacientus aktyviai stebime.“

REKLAMA

Svarbus sveikas gyvenimo būdas 

Specialistas pažymi, kad vieno faktoriaus, dėl kurio galėtų išsivystyti žarnyno vėžys, nėra. Ligą išprovokuoti gali netinkamas gyvenimo, būdas, žalingi įpročiai, genetiniai polinkiai bei mityba.  

„Vieno faktoriaus, dėl kurio galėtų atsirasti žarnyno vėžys, mes neturime. Labai svarbūs mitybos įpročiai – raudonos, termiškai apdorotos ar raudonos mėsos vartojimas, alkoholis, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas irgi yra svarbūs veiksniai, kadangi dėl jų intensyvėja uždegiminiai procesai organizme ir dėl to vėžiui palanku plisti organizme“, – sako jis.

Tyrimai rodo, kad raudonos mėsos suvartojimas turi didelę įtaką storosios žarnos vėžio vystymuisi. Kas daugiau jos valgo, turi didesnę tikimybę sirgti šia žarnyno liga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra teorijų, kad raudoną mėsą mūsų žarnynas lėčiau virškina, todėl tas pats virškinimo procesas mūsų organizme užtrunka ir sienelės kontaktas su kancerogeninėmis medžiagomis ilgėja. Dėl to rekomenuojama vartoti tam tikrus skaidulų papildus, skaidulų turintį maistą, kad tuštinimasis būtų greitesnis ir kad sumažėtų kontakto laikas“, – patarimus dalija specialistas.

„Tiek vegetarai, tiek veganai serga šia liga – reikėtų neatmesti ir aplinkos, ar genetinių faktorių. Maistas riziką sirgti vėžiu gali sumažinti, tačiau visiškai neužkerta jam kelio.“

Žarnyno vėžiu vienodai suserga tiek vyrai, tiek moterys. Dažniau serga 50-74 metų amžiaus žmonės. Tačiau pastaruoju metu, keičiantis gyvenimo būdui, aplinka, žarnyno vėžys nustatomas ir jaunesniems žmonėms:

REKLAMA

„Pastaruoju metu pas mane lankosi gan jauno amžiaus pacientai, sulaukę 30-ies, kurie, deja, irgi serga šia liga. Dažnu atveju šių pacientų vėžiai jau yra užleistos formos, kadangi daugelis tiek medikų, tiek pačių pacientų, netiki, kad tokiame amžiuje gali būti žarnyno vėžys.

Pastebėję simptomus žmonės dažniausiai galvoja, kad kažką ne to suvalgė, o į pakraujavimus ar virškinimo sutrikimus numoja ranka, nes galvoja, kad tai banalus hemarojus“, – dėmesį atkreipia pašnekovas.

Anot jo, jaunesni žmonės dažniau serga agresyvesne šio vėžio forma, tačiau jiems dažnai pritaikomas ir agresyvesnis gydymas, todėl jų išgyvenamumas nėra prastesnis.

Verta paminėti, kad vėžio plitimui kelią galime užkirsti profilaktiškai tirdamiesi savo storąją žarną (Lietuvoje nuo 50 metų pacientai yra kviečiami dalyvauti valstybės finansuojamojoje storosios žarnos vėžio patikros programoje), virškinimo sistemą ir palaikydami sveiką gyvenimo būdą – sveikai maitindamiesi, sportuodami, atsisakę žalingų įpročių.

Ačiū daktarui A. Dulskui. Jo auksinių rankų dėka gyvenu jau keli metai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų