Britų planai

Kaip skelbė Didžiosios Britanijos verslo reikalų sekretorius Vince’as Cable’as, šalies vyriausybė į naujo banko steigimą planuoja investuoti 1 mlrd. svarų sterlingų (apie 4,3 mlrd. litų) ir dar tiek pat pritraukti iš privataus sektoriaus. Bankas turėtų palengvinti naujų paskolų išdavimą ir bendrafinansuoti apie 10 mlrd. svarų sterlingų (apie 43 mlrd. litų) paskolų, tačiau tai darys netiesiogiai, o per veikiančius bankus ir kitas finansų institucijas.

Naujoji įstaiga neišstums ir nedotuos jau veikiančių bankų, mažmeninės veiklos taip pat nevykdys, tačiau, pasak V. Cable’o, taip tikimasi padidinti konkurenciją kredituojant SVV. Bankas turėtų būti sukurtas per 12–18 mėnesių, o detalesnius planus JK vyriausybė žada pranešti jau gruodžio pradžioje.

Pagrindinis argumentas britams kurti naują valstybinį banką – paskolų trūkumas SVV. Lietuvoje turime panašią padėtį. Nors trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje veikiančių bankų paskolų portfelis prilygo 2007 metų lygiui ir spalio pradžioje siekė 54,3 mlrd. litų, LB apklaustos šalies įmonės pareiškė, kad antrąjį šių metų pusmetį, palyginti su pirmuoju, naujos skolinimosi galimybės sumažėjo, o paskolų teikimo standartai sugriežtėjo. Be to, pirmąjį šių metų pusmetį 19 proc. respondentų bankai atmetė paskolos prašymus ar nepakeitė esamų įsipareigojimų sutarčių sąlygų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei pernai.

Argumentai „už“

Tad negausus valstybinio komercinio banko šalininkų būrys, dažniausiai susidedantis iš praėjusio Seimo opozicinių partijų atstovų, vienu pagrindiniu argumentu įvardija palankesnes skolinimo sąlygas verslui, ypač smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms bei labiau rizikingoms verslo sritims.

Be to, šalininkai įsitikinę, kad dėl padidėjusios konkurencijos savo įkainius sumažintų ir kiti bankai, o valstybinis komercinis bankas užkirstų kelią pinigams nutekėti iš šalies, kai Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai uždirbtą pelną ar nepaskolintus pinigus investuoja namų rinkose. Nacionalizavus „Snorą“ buvo pradėta kalbėti ne tik apie kreditų teikimą, bet ir apie mažmenines paslaugas – didelis „snoriukų“ tinklas tuo metu tam puikiai tiko. Anot šalininkų, tokios paslaugos galėtų būti pigesnės nei komerciniuose bankuose ar net visiškai nemokamos.

Tiesa, dažniausiai kalbos ir teliko kalbos, o nacionalinio komercinio banko idėja paskutinį kartą Seime buvo svarstoma 2009 metais. Tuo metu ją iškėlė Tvarkos ir teisingumo frakcija, tačiau jai nepritarė nei LB, nei Vyriausybė, nei Biudžeto ir finansų komitetas. Pagrindiniu argumentu „prieš“ tapo laisvų lėšų biudžete nebuvimas tokiam bankui steigti ir išlaikyti. Taip pat abejonių kėlė planas į tokį banką perkelti visų valstybės įmonių finansines operacijas.

„Tai apribotų pastarųjų (valstybės įmonių – aut. past.) pasirinkimo teises rinktis joms priimtiniausią kredito įstaigą, nes daugelis įmonių palaiko ilgalaikius verslo ir bendradarbiavimo santykius su vienu ar kitu banku“, – tuo metu išvadose rašė Lietuvos bankas.

Nemato nišos

Šiandien nuomonė šiuo klausimu nesikeičia. V. Vasiliauskas sako, kad tokiam bankui veikti nišos Lietuvoje nemato, o jo steigimo procesą komplikuotų didelės pradinės investicijos: „Šiandien penkto pagal dydį privataus komercinio šalies banko akcininkų nuosavybė siekia apie 300 mln. litų. Kad bankas galėtų aktyviau konkuruoti su didžiaisiais bankais, reikėtų dar didesnio kapitalo.“ Tam reikėtų valstybei papildomai skolintis, o sąlygos, pasak LB vadovo, būtų ne tokios palankios.

Be to, valstybės veiklą bankų sektoriuje reguliuoja teisės aktai ir ji turi paisyti bendrų taisyklių: „Jei kam nors atrodo, kad toks bankas turėtų privilegijų, klaidingai mano. Jam tektų konkuruoti rinkos sąlygomis, o tai būtų labai sudėtinga arba labai brangu.“ Šalies Finansų ministerija taip pat nepritaria valstybinio banko steigimui, tačiau išsamiau savo pozicijos nekomentavo.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad bankai šiuo klausimu laikosi neutralios nuomonės, tačiau pats skeptiškai vertina tokio darinio kūrimą, nes jaustų didelį spaudimą iš politikų priimant kreditavimo ir kitus sprendimus: „Mūsų teisinėje aplinkoje politikų ir žmonių, atsakingų už valdymą, mentalitetas nėra toks, kad bankas turėtų konkuruoti ir galėtų būti efektyvus bei konkurencingas.“

Pasak jo, jei tokiam bankui būtų taikomos privilegijos ar lengvatos, visa tai būtų daroma viešųjų finansų sąskaita ir anksčiau ar vėliau atsirastų blogose paskolose ar papildomo kapitalo reikalavimuose.

Su pastarąja problema susidūrė Slovėnijos bankų sektorius, kur dviejuose didžiausiuose šalies komerciniuose bankuose daugiausia akcijų turi valstybė. Slovėnijos vyriausybė valdo 40 proc. „Nova Ljubljanska Banka“ (NLB) ir 27,33 proc. „Nova Kreditina Banka Maribor“ (NKBM) akcijų. Visos trys pagrindinės reitingų agentūros „Moody’s“, „Fitch“, „Standard and Poor’s“ vasaros pabaigoje sumažino Slovėnijos skolinimosi reitingus kaip pagrindinę problemą įvardydamos problemas bankų sektoriuje. „Fitch“ suskaičiavo, kad NLB, NKBM ir trečiam pagal dydį šalies bankui „Abanka Vipa“ prireiks finansinių injekcijų, galinčių siekti 2–8 proc. Slovėnijos BVP.

Siūlo alternatyvų

LPK prezidentas Robertas Dargis taip pat nepritaria nacionalinio komercinio banko steigimui. Jo nuomone, kreditavimo sąlygoms lengvinti reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia sutvarkyti teisinę šalies aplinką bankams: „Bankroto, restruktūrizacijos procedūros Lietuvoje trunka be galo ilgai, jei apie 20 proc. išdalytų kreditais pinigų yra įšalę įvairiose procedūrose dėl teismų, tai bankų neguodžia.“

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje reikia kitų instrumentų verslui finansuoti, nes šiuo metu beveik visą rinką valdo komerciniai bankai. Kaip viena iš alternatyvų jis įvardija pensijų fondus.

S. Kropas sako, kad SVV kreditavimo sąlygas lengvinti yra įvairių valstybės skatinimo program, o ne valstybinio banko reikalas. Anot jo, naujo smulkiojo verslo, turinčio tik idėją ir jokių garantijų, bankai nefinansuos – tuo turi užsiimti verslo angelai ar valstybės institucijos, užsiimančios tokia veikla.

V. Vasiliauskas lengvinti skolinimą SVV siūlo teikiant tikslines valstybės garantijas tam tikroms paskoloms ar dalyvaujant rizikos kapitalo fondų veikloje.

Tapti finansų centru

Kaip dar vieną būdą didinti konkurenciją ir plėtoti finansų sektorių Lietuvoje V. Vasiliauskas siūlo Lietuvos pozicionavimą kaip regiono finansų centrą: „Pagrindinės pasaulio finansų centrų plėtros savybės yra paprastas ir efektyvus reguliavimas, bankinės paslapties saugojimas ir optimalūs mokesčiai.“ Todėl, pasak LB vadovo, Lietuva turėtų skatinti naujų dalyvių finansinių paslaugų rinkoje atsiradimą, šių paslaugų eksportą, užtikrinti mažai kintančią, prognozuojamą ir bankinę paslaptį saugančią teisinę aplinką.

Anot jo, šiandien Lietuvoje teikiamų finansinių paslaugų kokybė yra aukšto lygio, todėl tai būtų galima išnaudoti gretimose Rytų šalyse ar tampant Rytų ir Vakarų tarpininke.

FAKTAI: Skolinimosi tendencijos

Lietuvos banko apklausa rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį įmonės už finansinius įsipareigojimus mokėjo 4,7 proc. vidutines metines palūkanas – 0,7 proc. mažiau nei prieš pusmetį

Antrąjį šių metų pusmetį skolintis planuoja 34,9 proc. įmonių – 2,9 proc. daugiau nei pirmą pusmetį

Įmonės atkreipė dėmesį, kad naujo skolinimosi galimybės sumažėjo, o teikiamų paslaugų standartai sugriežtėjo

Pirmąjį pusmetį beveik visos apklaustos įmonės (93,5 proc.) finansinių poreikių dalį tenkino iš vidinių šaltinių. Keisti šaltinius antrąjį pusmetį planuoja tik 8,4 proc., o verslo plėtrai skolinsis 15 proc. respondentų

NUOMONĖS

V. Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Abejoju, ar šaliai būtų ekonomiškai naudinga kurti valstybinį banką, kuris siektų komercinės naudos ir konkuruotų su dabar Lietuvoje jau veikiančiomis finansų institucijomis

S. Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas

Jei kas mano, kad dabar komerciniai bankai kokios nors funkcijos neatlieka ar toks bankas atliktų ką nors geriau papildomo, gali atsirasti daugiau bankų, dėl to bus tik geriau iš esmės

Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Esu giliai įsitikinęs, kad kiekvienas turi užsiimti savo veikla: verslas – verslu, o valstybė – valstybės gyvenimo ir verslo sąlygų reguliavimu, bet ne vykdyti verslą. Valstybė verslu užsiėmė Sovietų sąjungos laikais, bet manau to neturėtų būti 21 amžiuje.