Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Pusvalandį užtrukę vaikų gerovės centre „Pastogė“ beveik po 8 mėnesių gyvenimo atskirai nuo savo vaikų Mindaugas ir Inga Vilčinskai laisvai išsiveda savo tris mažamečius – du sūnus ir dukrą. Tačiau su žurnalistais bendrauja nenoriai.
„Ar esat suplanavę, kur važiuosite, ką veiksite? Ar palengvėjo? – Jaučiamės, jaučiamės“, – žurnalistei atsakė Inga.
Savų planų įpykusi šeima neatskleidžia, tėvai susodina vaikus į automobilį, paženklintą vokiškais numeriais.
„Ką veiksite su vaikais? – Tai sugalvokite patys“, – teigė Vilčinskas.
Nesako, ir ar toliau bendradarbiaus su vaiko teisių specialistais.
Viliasi pokyčių
Vaiko teisių atstovai sako, esą Vilčinskai priėmė jų pagalbą, tad viliasi pokyčių.
„Kad vaikai būtų ugdomi, užtikrinama sveikatos priežiūra, vyktų socializacija, mokytų gyventi valstybėje pagal tvarką ir ruošti savarankiškam gyvenimui. Paskutiniu metu tėvai priėmė pagalbą, bando daryti pokyčius, ir to pasekmėje vertinta, kad vaikams nėra grėsmė“, – kalba Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.
Tačiau kaip elgsis Vilčinskai – nežinia. Su suverenų bendruomene siejama šeima turi savas taisykles ir gyvena pagal savitą filosofiją. Jie ne kartą bandė įrodyti, kad vaikai iš jų paimti neteisėtai, o dabar tą patvirtino ir Kauno apygardos teismas.
„Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria teismas leido tarnybai paimti 3 nepilnamečius vaikus iš Vilčinskų. Kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti vaiką ir tik tada kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o šiuo atveju tarnyba pirmiausia kreipėsi į teismą ir tik tada paėmė vaikus“, – aiškina Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.
Dėl padarytų pažeidimų ir neišlaikytų procedūrų – Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistai dabar teisinasi, esą šeimą iki vaikų paėmimo stebėjo kone metus, bet užmegzti kontakto su tėvais jiems nepavyko, tad ir kreipėsi į teismą.
„Šitas mūsų atvejis buvo išskirtinis ir mes prašėme teismo leidimo nepaėmę fiziškai vaikų dėl tėvų nebendradarbiavimo labai atkaklaus. Negalėjome patekti į šeimą ir to įgyvendinti fiziškai – tai buvo sudėtinga. Todėl buvo priimtas toks sprendimas“, – teigia A. Vežbavičiūtė.
Buvo padaryta klaida
Paėmimas vyko birželio pirmąją dieną. Kauno apylinkės teismas aukštesnės instancijos teismo sprendimų nekomentuoja.
„Kitaip vertinti negaliu, klaida buvo klaida, bet, kai buvo sprendžiama ši byla, tai ir vaiko teisių tarnyba neturėjo kitos išeities. Aš negaliu kvestionuoti ir nesutikti su aukštesnio teismo sprendimu“, – sako Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
O žmonės dėl tokių institucijų veiksmų, kuriais valstybės vardu smarkiai traumuojami žmonių vaikai, žodžių į vatą nevynioja ir klausia, kas atlygins vaikams ir tėvams padarytą žalą?
„Vaikams trauma vienareikšmiškai. Institucijos tikrai nesusikalba, negali būti, kad vienas sako, vaikus reikia paimti, kitas sako, nereikia paimti“, – sako kaunietė.
„Man atrodo, atimt vaikus tai jau tragiškas dalykas, ir kraštutiniu atveju, aš Vilčinskų nežinau, jų nei psichikos, nei galimybių finansinių“, – teigia kiti.
Vilčinskai ne kartą bandė atsiimti vaikus iš „Pastogės“, kartą juos beveik išsivedė, padedami dabar jau nuteisto ir kalėjime sėdinčio skandalisto Antano Kandroto-Celofano, konfliktavo su įstaigos darbuotojais. O liepą vaikus net pagrobė, beveik dvi savaites jų ieškojo gausios policijos pajėgos – šeima sulaikyta netoli Baltarusios sienos. Kaip keisis šios bylos eiga ir tėvams pateikti kaltinimai, nes byloje padaryta pertrauka.
„Kaltinimas išlieka tas pats – kaltinami dėl pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną ir dėl savo vaikų pagrobimo. Proceso eigoje valstybės kaltintojas prokuroras gali prašyti pakeisti kaltinimą dėl faktinių aplinkybių dėl veikos kvalifikavimo“, – aiškina Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
Šią bylą teismas toliau turėtų narplioti vasario pabaigoje.
Viską galite pamatyti ir išgirsti, vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
