„Vilčinskai yra geri, puikūs tėvai, labai mylintys savo vaikus“, – taip savo studijų laikų draugą vertino Antanas Kandrotas-Celofanas, šalia kurio mamos namų Tytuvėnuose ir buvo rastas automobilis, kuriuo iš gerovės centro buvo išvežti vaikai.
„Savaitę prieš visą įvykį jis pasiskambino ir sako: aš norėčiau susitikti, pasimatyti. Ir po to, savaitės pradžioje, – pirmadienį ar antradienį – man skambina „Delfi“: ar žinot, kad vaikus pagrobė? Tai mano komentaras ir buvo, kad vaikai tai jų. Sakau, jei taip padarė, tai tik sveikinu“, – juokėsi A. Kandrotas ir teigė, kad su juo Vilčinskai jokių veiksmų nekoordinavo.
Anot A. Kandroto, jis pats liko nustebęs, kai automobilis buvo rastas Tytuvėnuose. Vyras pasakojo, kad Mindaugas Vilčinskas vėliau jam prasitarė net nežinojęs, kad jo mama ten gyvena.
„O kodėl sumąstė važiuoti į Baltarusiją – tai čia nesunku paaiškinti. Europoje tu niekur nepabėgsi. Europoje tave visur išduos. Kur reikia? Ten, kur režimas tavęs nepasieks, kur yra kitas režimas. <...>
Ten tas režimas būtų jam labai draugiškas, nes yra „Karo meno“ taisyklė: „mano priešo priešas – mano draugas“. Aišku, Lietuvai dar viena gėdos porcija – jau turime skandalą su Kaliningradu“, – kalbėjo A. Kandrotas.
Pirmoji iš areštinės buvo išleista Inga Vilčinskienė. Jos laisvė vis dar apribota – ji privalo sėgėti apykoję. O visai neseniai gryno laisvės oro įkvėpė ir Mindaugas. Anot vyro, Baltarusijoje gyventi jis nesiruošė. Esą šeima iš saugios vietos būtų pradėjusi derybas su Lietuvos institucijomis ir siektų galimybės grįžti į tėvynę bei auginti vaikus taip, kaip nori jie.
Anot neoficialiai kalbintų vaiko teisių specialistų, nerimą jiems sukėlė savotiškas Mindaugo Vilčinsko požiūris į pasaulį. Vyras neoficialiai atsisakė Lietuvos pilietybės ir pristatė save, kaip Vilčinskų bendruomenės narį, dėl ko plačiojoje visuomenėje buvo pramintas suverenu.
„Na ir prasidėjo... Man reikėjo eiti prasitęsti teises, nes buvo pasibaigusios, nueinu į polikliniką, pažiūrėjo pulsą, viską, sako: dabar kraują duok. Sakau, kam man tą kraują duoti? Sako, visi duoda, tai ir tu duok. Sakau, kodėl turiu save žaloti? Tam, kad tau pelną neščiau?
Paskui buvo istorija, kai nuvažiavome į gimdymo namus, kur žmona pagimdė vaikus, sakau, norėtume pasiimti gimdymo žurnalų išrašus. Jie paduoda tuos išrašus, vietoje gimdyvės parašyta vardas, pavardė, ten parašyta gydytoja, gydymo įstaiga toje pačioje eilutėje, žmonos asmens kodas. Tai sakau: kas čia gimdė? Kur parašyta „gimdyvė“? Pradėjau direktoriaus klaust, tai jie man policiją kviečia“, – apie nepasitikėjimą valstybe sukėlusius įvykius pasakojo M. Vilčinskas.
Šeimai prieš kelis metus grįžus į Lietuvą iš Vokietijos, panašūs konfliktai kildavo visur ir vos ne kasdien. Tiesa, šeima įvairių taisyklių ir ribojimų nenorėjo laikytis ir Vokietijoje, bet tuo metu šalyje siautė Covid-19 epidemija, dėl kurios atsiradusi griežta tvarka Vilčinskus itin pykdė. Šeima tada ir priėmė sprendimą grįžti į Lietuvą.
Deja, daugumai įprastos taisyklės, pareigos ir mokesčiai, Vilčinskams nebuvo priimtini ir čia. Ypatingai jautriai šeima reagavo, kai atėjo laikas suruošti vaikus į mokyklą ir išleisti didžiules sumas vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams.
Nežinia, kada ir kur įkrito paskutinis lašas, perpildęs Vilčinskų kantrybės taurę, tačiau prieš pusmetį šeima pasitarė ir nusprendė atsisakyti pilietybės ir bet kokių įsipareigojimų Lietuvos valstybei.
„Prašiau padėti išspręsti susidariusias problemas – ir finansines, ir visas kitas. Tai jie pasiuntė mus į Partizanų gatvę pėsčiomis, su visais vaikais, pavalgyti sriubos. Net ne pavalgyti, o išsireiškė: „eikit paėst“. Jeigu jie taip elgiasi, tai mums ir nereikia jų pagalbos“, – teigė I. Vilčinskienė.
Ir Inga, ir Mindaugas atsisakė Lietuvos pilietybės, lietuviško paso, o netrukus nusprendė nebeleisti vaikų į mokyklą ir darželį. Toks netikėtas tėvų sprendimas sulaukė vaiko teisių tarnybos dėmesio.
„Čia mums spręsti, kaip mums auginti vaikus. Jie visada suspės nueiti į tą mokyklą, jeigu mes kažko patys nesugebėsime įvykdyti, išmokyti, paruošti, ar jei jie parodytų norą ten lankytis. Mes nieko prieš mokyklas, bet nusprendėme, kad būtų taip“, – sakė I. Vilčinskienė.
Visą pokalbį pamatykite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje, netoli Baltarusijos pasienio, sulaikius Vilčinskų šeimą, su neteisėtai paimtais nepilnamečiais vaikais, aiškėja, kas laukia tėvų. Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius sakė, kad bus aiškinamasi, „kiek jie yra orientuoti savyje, laike ir erdvėje“.
Prokuroras apgailestavo, kad Vilčinskai nepasinaudojo savo teisėmis teisėtais būdais susigrąžinti vaikus ir veikė priešingai nepilnamečių interesams. Vaikams buvo paskirta laikinoji globa, tačiau teisiniais būdais šis sprendimas nebuvo skundžiamas.
Lietuvoje vaikai iš šeimos paimami kraštutiniais atvejais. Paprastai siūloma specialistų pagalba arba, jei ji nepriimama, ar galimybių ją priimti nėra, siūloma apsigyventi krizių centre. Šiuo atveju tėvai nepasinaudojo siūloma pagalba kilusiai krizei spręsti. Dabar situacija tik sunkėja, nes tėvai su vaikais mėgino neteisėtai kirsti valstybės sieną.
Dabar tėvams už vaikų neteisėtą paėmimą ir kitas inkriminuotas veikas gresia laisvės atėmimas iki 2 metų.
Šiuo metu aiškinamasi, kaip vaikai buvo pagrobti iš laikinų globėjų.
„Šiandiena viešojoje erdvėje kyla klausimas, kaip galima, na, įtarti, kaltinti tėvus vaikų pagrobimu, tai noriu pasakyti labai paprastai, kad yra galiojantis teismo sprendimas paimti vaikus iš šeimos, paimti vaikus į saugią aplinką ir tėvai nevykdė teismo sprendimo ir tokiu būdu jie savavališkai vaikus paėmė ir, kaip šiandiena paaiškėjo, ne tik slėpė vaikus nuo pareigūnų, bet ir ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos neteisėtai kirsdami valstybės sieną į Baltarusiją“, – kalbėjo prokuroras.
„Tikimės, kad bus paskirtas nustatytas suėmimo terminas ir toliau mes galėsime išsiaiškinti visas aplinkybes, įskaitant ir tai, kiek tėvai yra adekvatūs, kiek jie yra orientuoti savyje, laike ir erdvėje“, – dėstė D. Valkavičius.
Pasak jo, ikiteisminio tyrimo prokuroras spręs „kiek šie asmenys yra orientuoti savyje, laike ir erdvėje“, o dėl medicininės ekspertizės bus apsispręsta papildomai.
„Jeigu kils abejonių pareigūnams bendraujant, kad galbūt jie nėra pilnai orientuoti, tai pagal Baudžiamojo proceso įstatymą mes privalome kreiptis į specialistus, kurie vertina, ar jie gali atsakyti už savo veiksmus“, – sakė D. Valkavičius.
Dabar vaikų globėju lieka vaikų gerovės centras „Pastogė“. Bus siekiama užtikrinti visus vaikų interesus. Bendravimas su tėvais bus galimas, tačiau bus vertinama, ar ir kaip tėvai gali bendrauti su nepilnamečiais. Jei reikės, bus teikiama asistentų ir specialistų pagalba. Vis tik šiuo atveju pirmiausia bus vertinami vaikų interesai.
Veikiausia, jei tėvai būtų bendradarbiavę su vaikų teisių tarnyba, priėmę siūlomą specialistų pagalbą, vaikai būtų galėję grįžti į šeimą. Dabar tėvų elgesys ir gebėjimas adekvačiai bendrauti su vaikais bus vertinamas itin atidžiai, neatmetama, kad tam bus pasitelkti ir psichiatrai.
Taip pat aiškėja, kad nepilnamečiams gyvenant su tėvais anksčiau yra fiksuotas atvejis, kai į šeimos namus dėl konflikto buvo kviečiami pareigūnai. Du asmenys, kurių vienas tuo metu buvo vaikų mama, įvykio metu buvo neblaivūs. Vaikų tėvas tuo metu buvo blaivus.
Vilčinskams, jei jie neturės savo advokato, valstybė pasiūlys advokato paslaugas.
Aiškėja, kaip šeima buvo sulaikyta
Mindaugas ir Inga Vilčinskai su savavališkai išsivežtais vaikais iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ pirmadienį buvo surasti Ignalinos rajone prie Baltarusijos sienos, paskelbė Kauno policija ir pasieniečiai. Pasienyje buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas kalbėjo tik vokiškai, keliautojai pateikė suklastotus kelionės dokumentus ir bandė pasprukti važiuodami daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu žvyruotu keliu.
„Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, pasienio ruože, maždaug apie 1 km nuo valstybės sienos su Baltarusija sustabdė „Ford Focus“ automobilį su vokiškais numeriais. Tikrinimo metu pareigūnams vairavęs asmuo prisistatė vokiškai, kalbėjo visą laiką vokiškai. Mūsų pareigūnai paprašė pateikti kelionės dokumentus, asmuo toliau kalbėjo vokiškai. Jiems sekėsi sunkiai susikalbėti. Angliškai nekalbėjo vairavęs asmuo. Paėmę kelionės dokumentus pasieniečiai pradėjo juos detaliau tikrinti. Dokumentų tikrinimo metu minėtas automobilis staiga paspruko dideliu greičiu, daugiau kaip 100 km/h greičiu, žvyruotu keliu ir maždaug po 2 kilometrų prie pat valstybės sienos buvo sulaikytas. Sulaikymo metu paaiškėjo, kad tai yra Kauno policijos viršininko minėta šeima“, – spaudos konferencijoje pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis.
Pasieniečiai sulaikė Mindaugą ir Ingą Vilčinskus, trys mažamečiai vaikai buvo su tėvais. Su šeima buvo ir trečias suaugęs asmuo. Keliautojai pasieniečiams pateikė suklastotus kelionės dokumentus, todėl iš esmės egzistuoja didelė tikimybė, kad šeimos tikslas buvo nelegaliai kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
„Asmenys buvo pasiruošę eiti miškinga vietove, kojų čiurnos, kelnės buvo apvyniotos lipnia juosta, taip saugantis nuo erkių, vaikai dėvėjo pirštines. Taigi, kaip ir minėjau, galima daryti pagrįstas prielaidas, kad asmenys bandė kirsti valstybės sieną ir ne pasienio kontrolės punkte, nes su savimi neturėjo kelionės dokumentų“, – pridūrė D. Škarnulis.
Įtarimų dėl tėvų adekvatumo kyla, mat Vilčinskų šeima save laiko suverenais, skelbiasi esantys laisvi ir gyvi žmonės, kuriems negalioja Lietuvos įstatymai ar valstybės institucijų nurodymai. Šeimai taip pat visai nesisekė bendrauti su socialines paslaugas teikiančiomis žinybomis, šeima iš socialinių darbuotojų ir vaikų teisų gynėjų reikalavo susimokėti už nežinia ką.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuos mažamečių vaikų perdavimą globos centrui „Pastogė“, kuris yra oficialus laikinasis vaikų globėjas, nes teismo sprendimu vaikai buvo paimti iš Vilčinskų šeimos.
„Vaiko teisių specialistai yra vietoje, aiškinasi vaikų emocinę ir fizinę sveikatą. Jeigu reikės, bus kviečiami medikai. Svarbiausia šiuo metu užtikrinti saugų vaikų perdavimą globėjui, pasirūpinti vaikų fizine ir emocine sveikata“, – portalui tv3.lt sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Kaip žinoma, Vilčinskai savavališkai iš vaikų globos centro išsivežė savo biologinius vaikus, nors, teismo sprendimu, buvo praradę jų globą. Iš Vokietijos gyventi į Lietuvą grįžusi šeima neleido vaikų į ugdymo įstaigas bei itin įdomiai bendravo su paslaugas teikiančiais darbuotojais – už susitikimus su specialistais reikalavo susimokėti, neigė esantys asmenys, kurie turi vardus ir pavardes.
„Šeima kategoriškai atsisakė bendradarbiavimo su darbuotojais, neįsileido į namus, demonstravo savitą požiūrį į šeimą, įvardindami, kad jie yra „bendruomenė“, akcentavo savo įsitikinimus, už susitikimus su specialistais reikalavo sumokėti, neigė esantys asmenys, turintys vardus ir pavardes. Nei vaikų tėtis, nei mama nesiekė bendrauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, apsvarstyti šeimos sunkumus ir ieškoti jų sprendimo būdų“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vedėja Giedrė Vareikienė.
Kaip žinoma, Vilčinskų šeima save laikė suverenais, kurie nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų, pasižymi įsitikinimu, jog gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų pareigų, atsisako asmens dokumentų, skelbiasi esantys laisvi ir gyvi žmonės. Ši politinio ekstremizmo atmaina atsirado JAV praėjusio amžiaus antroje pusėje, bet jų aktyvumas įvairiose šalyse išaugo per pandemiją. Valstybės saugumo departamento duomenimis, Lietuvoje su suverenais save tapatina apie keletas šimtų gyventojų, bet aktyviau veikia apie keliasdešimt SSRS piliečiais save laikančių suverenų.
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Prieš srovę“.
