Ukrainos fronto linijose sparčiai plinta ši paslauga: „Gėlyčių čia nedarom“

Pasišviesdamas žibintuvėliu, Andrejus brėžia eilutę po eilutės. Taip ant likimo brolio rankos gimsta dar viena tatuiruotė. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

DIENOS PJŪVIS. Ar Vakarai ir Lietuva atlaikys pasaulio supervalstybių spaudimą – kas laukia 2025-aisiais?

Žvalgyba: Rusija į frontą Ukrainoje nusiuntė iki 180 000 kalinių

Rusija sako per naktį numušusi dešimtis Ukrainos dronų

„Tatuiruotės yra psichologiškai labai naudingas dalykas mūsų kasdienybėje. Žmones galima bent kiek prablaškyti, motyvuoti“, – pasakoja vyresnysis minosvaidininkų būrio seržantas Andrejus. 

Tokia štai 128 teritorinės gynybos brigados „Laukinis laukas“ karių kasdienybė Donecko srityje, netoli Vuhledaro. Grioviuose vaikinai gyveno ištisus mėnesius. Tokiomis sąlygomis ant Andrejaus brolių kūnų ir ėmė daugėti tatuiruočių.

„Tatuiruotės turi istoriją – kiekviena iš skirtingų pozicijų. Vienos tatuiruotės dar Donecko srityje atsirado, o kitos – Zaporižėje per apšaudymą. Andrejus gerai daro, aš noriu jį labai pagirti. Nes buvo tokių momentų, kai viskas čia šokinėjo, o jo ranka net nesudrebėjo“, – sako minosvaidininkas Sebastianas.

Pirmąsias tatuiruotes Andrejus pradėjo daryti būdamas vos 15-os, savadarbiu tatuiruočių aparatu. Dabar jam – 38 m. Pirmieji jo klientai buvo bendraklasiai, tiesa, juos vėliau dėl to išbarė tėvai. Tuo metu, kaip prisimena vyras, tatuiruotės nebuvo populiarios. O ir nebuvo kur jų kokybiškai pasidaryti.

„Tuo metu tatuiruočių meistras buvo laikomas profesionalu, jei turėjo pažįstamą tekintoją, galintį sumeistrauti mašinėlę, rėmelį jai“, – pasakoja Andrejus.

Kokios tatuiruotės populiariausios?

Šiandien tatuiruotės taip paplito, kad tapo tarsi atskira kultūros šaka. O talentingi meistrai savo darbus pagrįstai vadina meno kūriniais. Andrejus taip pat nesnaudė – jis atidarė savo studiją ir sulaukė didelio klientų antplūdžio. Ir net po to, kai prieš metus buvo mobilizuotas į kariuomenę, jis savo verslo neišsižadėjo. Populiarumo nestinga jam ir karo lauke.

„Daugiausia patriotinės, vyriškos temos: kazokai, vėliavos, gyvūnai. Vyrų kolektyvas. Gėlyčių čia nedarom“, – sako Andrejus. 

Andrejus su savimi visada turi kuprinę. Čia yra viskas, ko reikia jo darbui: dažai, pirštinės, belaidis aparatas. Visada šalia dezinfekcinės priemonėmis ir plėvele, apsauganti nuo nešvarumų.

Seniau įrengti tatuiruočių studiją patogiam darbui buvo sudėtinga: reikėjo viso kabineto, daugybės lentynų. Dabar viskas telpa į kuprinę. Yra net belaidis spausdintuvas. Tad eskizus galima spausdinti net vidury lauko. 

Pagal tatuiruotes, kaip sako kovotojai, kartais galima pažinti kolegą, jo charakterio savybes.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.