„Dieve, tai sunaikintas mano miestas. – Taip, nebėra Avdijivkos. – Mano gimtojo miesto, kur užaugau, nebėra... Siaubas“, – rauda Avdijivką paliekanti moteris.
Moteris intensyviausių mūšių metu dienas leido rūsyje, o Avdijivkai kritus, bėga nuo rusų okupacijos ir negali patikėti tuo, ką mato.
Netylant šūviams ir sprogimams, iš Avdijivkos vakar traukėsi Ukrainos kariai. Nors ukrainiečiai šį mūšį nelygioje kovoje su okupantais pralaimėjo, ginklų jie nesudeda. Sako, kad reikia laimėti karą.
„Mūšiai dėl Avdijivkos buvo nepaprastai sunkūs. Kontaktas su priešu vyko iš labai nedidelių atstumų. Susišaudymai iš trijų–dešimties metrų. Tokia buvo okupantų taktika“, – sako Ukrainos karys „Husky“.
Tuo metu okupantai kelia Rusijos vėliavas Avdijivkoje ir jau apsiskelbė, kad perėmė su žeme sulyginto miesto kontrolę. Myriop čia pasiuntęs apie 15 tūkstančių rusų karių, V. Putinas pasveikino savus su pergale. Tik jos ilgai reikėjo palaukti – pastarąjį kartą rusai didesnį laimėjimą pasiekė gegužę, kai perėmė Bachmutą.
O netoli nuo Avdijivkos Ukrainą ginantys kariai sako, kad šiomis dienomis okupantai į frontą Donecko regione permeta vis daugiau sunkiosios technikos, ir spėja: tai dėl to, kad V. Putinas iš jų žūtbūt reikalauja pasiekimų.
„Rusai dabar suaktyvėjo, nes puola. Manau, tai susiję su rinkimais. Anksčiau čia buvo ramu. Ir, aišku, dabar V. Putinas sakys: „Žiūrėkite, mes paėmėme Avdijivką“, – teigia Ukrainos karys Volodymyras.
Tačiau Ukrainos kariai ir toliau išgyvena amunicijos „badą“ ir dėl to gintis nuo Rusijos kariuomenės tik sunkiau.
Daugiau – vaizdo įraše straipsnio pradžioje
