S. Urbonas pasidalino dažnai girdima situacija: seneliai, išauginę savo vaikus, nori „atsigriebti“ su anūkais – palepinti, nepaisyti ribų, duoti viską, ko tik nori vaikas. O tėvai – tarp dviejų ugnių. Tuomet ir kyla klausimas, kaip susitarti, kad nenukentėtų nei vaikas, nei santykiai su artimaisiais?
Psichologė aiškiai išdėstė penkių žingsnių modelį (dialektinę elgesio terapiją), kurio laikantis galima aiškiai ir pagarbiai išsakyti savo norus, neperspaudžiant kito žmogaus:
1. Situacijos pristatymas
Pirmiausia, svarbu pristatyti situaciją, kokia ji yra dabar, be emocijų, objektyviai, remiantis faktais.
Pavyzdžiui, galima pasakyti: vaikas po viešnagės pas senelį dažnai verkia, iš auklėtojų gauname pastabų dėl jo elgesio, ar įvyksta tam tikros situacijos, kurios kelia nerimą. Tai turėtų būti konkretūs, realūs pavyzdžiai – be vertinimų, be mano reakcijos.
Tiesiog tai, kas iš tikrųjų vyksta.
2. Jausmų įvardijimas
Antras žingsnis – pasidalyti savo jausmais. Kaip aš jaučiuosi dėl šios situacijos? Galbūt jaučiu bejėgiškumą, nes nežinau, kaip elgtis toliau. Gal mane tai pykdo, ir dėl to nebenoriu vežti vaiko pas senelius. O gal kyla koks nors kitas jausmas. Čia kalbama jau ne apie faktus, o apie mano vidinį išgyvenimą.
3. Prašymas
Trečias žingsnis – išsakyti konkretų prašymą, kaip norėčiau, kad būtų.
Pavyzdžiui, galbūt noriu, kad būtų aiškesnės ribos ir pas jus, kad susitartume dėl tam tikrų taisyklių. Bet svarbu, kad tas prašymas būtų konkretus, o ne abstraktus.
Ne „laikykitės ribų“, bet, pavyzdžiui, man svarbu, kad vaikas gautų saldumynų saikingai, norėčiau, kad jo miegas išliktų toks pat – apie 21 valandą, kaip ir namuose.
4. Nauda kitam žmogui
Ketvirtas žingsnis – įvardyti, kokią naudą iš to turės ir kitas žmogus. Dažniausiai tai būna susiję su geresniu ryšiu ir santykiu.
Pavyzdžiui, jeigu susitarsime, man bus lengviau ir ramiau atvežti vaiką, aš jausiuosi geriau dėl mūsų santykių, nejausiu nuoskaudų, nesijausiu pikta, ir mūsų bendravimas taps šiltesnis.
Tai nėra išgalvota, iš tiesų tai naudinga abiem pusėms. Ir kai tai pasakome, tampa aišku, kad mūsų prašymas nėra vien savanaudiškas, jis atneša naudą visiems.
5. Kompromiso paieška
Penktoji dalis – derybos. Tai natūralus žingsnis, ypač kai bendraujame su suaugusiais ar paaugliais. Gal viena taisyklė netinka, bet gal galima rasti kitą, kuri tinka abiem pusėms. Tai kompromiso ieškojimas. Ir kai tas kompromisas randamas, pasakome vienas kitam „ačiū“.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal naujienų portalo tv3.lt ir „Tėvų darželio“ tinklalaidę „Tėvai paprastai“.
