Po 47-erių metų pertraukos Rusija grįžta į Mėnulį. Iš Tolimuosiuose Rytuose esančio „Vostočnyj“ kosmodromo į orbitą kyla erdvėlaivis „Luna-25“. Rusija viliasi Mėnulio paviršių pasiekti po dešimties dienų.
Įgyvendindama šią misiją, Rusija siekia tapti pirmąja pietiniame Mėnulio ašigalyje nusileidusia šalimi ir dėl šio titulo varžosi su Indija, kuri savo erdvėlaivį Mėnulio link paleido beveik prieš mėnesį. Visgi Rusija tikisi Indiją pora dienų aplenkti. Beje, Mėnulio pietų ašigalis mokslininkus ypač domina dėl to, kad ten, Saulės šešėlyje nuolat esančiuose poliariniuose krateriuose, gali būti vandens.
„Rusija bando vadovauti šiam tyrimui ir būti jo priešakyje. Tai, kad Rusija siekia tyrinėti Mėnulio Pietų ašigalį, nėra atsitiktinumas“, – teigia istorikas Asifas Siddiqis.
Tačiau Rusijos kosminės programos analitikas Vitalijus Jegorovas tvirtina, kad daug labiau nei Mėnulio tyrimai Rusijai rūpi kosmoso supervalstybės titulas. Ir kai jokių pasiekimų šioje srityje jau ištisus dešimtmečius nėra, belieka veržtis į Mėnulį.
„Manau, kad tai, visų pirma, nacionalinės galios išraiška pasaulinėje arenoje“, – sako A. Siddiqis.
Tiesa, net ir šioje srityje Rusijai koją kiša karas. V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva nei šioje misijoje, nei dar dviejose, numatytose ateityje.
„Net ir rusų mokslininkai sako, kad sėkmės tikimybė – apie 70 procentų. Aš manau, kad dar mažesnė. Rusija susiduria su ekonominėmis problemomis, o Vakarų įvestos sankcijos nebeleidžia rusams įsigyti itin pažangių komponentų, kurie reikalingi jų erdvėlaiviams“, – sako istorikas.
Iki šiol Mėnulyje nusileisti yra pavykę tik trims šalims – Jungtinėms Valstijoms, Sovietų Sąjungai ir prieš dešimtmetį Kinijai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
