Pravieniškėse kalinčio Artūro išpažintis: „Tik norėjau savo vaikams geresnio gyvenimo nei turėjau pats“

Komentuoti

Pravieniškėse 11 metų kalinčio Artūro išpažintis: „Norėjau vaikams geresnio gyvenimo nei turėjau pats“ Aleksandras Savickis/Fotodiena

2024-02-10 20:00

Pravieniškių 1-jame kalėjime bausmę atliekantis 31-erių Artūras savo kriminalinėje biografijoje suskaičiuoja apie 20 įrašų, susijusių su teistumais.

REKLAMA

Tiesa, iš tų 20 atvejų, tik 4 kartus vyras buvo siunčiamas už grotų bei nelaisvėje šiuo metu jau yra praleidęs kiek daugiau kaip 11 metų. Ir dar praleis mažiausiai 3 metus.

Vyras tvirtina, kad už grotų vis patenka dėl tų pačių nusikaltimų – vagysčių ir sukčiavimų. O pirmąjį kartą sėdo būdamas 18 metų, kai susilaukė savo pirmosios atžalos. Šiuo metu jis iš viso turi 4 vaikus.

Nepriteklių vaikystėje jautęs Artūras tikina, kad nusikaltimus vykdė norėdamas suteikti vaikams tokį gyvenimą, apie kokį pats būdamas mažas tegalėjo tik pasvajoti. Vis dėlto, pasirinko nusikalstamą kelią, kuris atskyrė jį nuo tų pačių vaikų daugiau kaip dešimtmečiui.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kalėjimas (nuotr. Aleksandras Savickis/Fotodiena)

Nuteistasis Karolis (nuotr. Aleksandras Savickis/Fotodiena)

Pravieniškių 1-asis kalėjimas, TOG skyrius

(79 nuotr.)

Pravieniškių 1-asis kalėjimas, TOG skyrius Aleksandras Savickis/Fotodiena

+75

Pravieniškių 1-asis kalėjimas, TOG skyrius Aleksandras Savickis/Fotodiena

FOTOGALERIJA. Pravieniškių 1-asis kalėjimas, TOG skyrius

+75

Kodėl gyvenime nusprendei žengti nusikalstamu keliu? – pokalbį pradėjome su Artūru.

Norėjosi lengvų pinigų. Pats augau didelėje šeimoje. Turėjau 9 brolius (dabar 2 broliai jau mirę – aut. past.) ir 1 seserį. Neturėjome vaikystėje to, ko norėjome. Sunkiai gyvenome.

REKLAMA

Tėvo savo gyvenime praktiškai nepamenu. Nebent kai gimiau, tada gal pamačiau, bet tikrai neprisimenu. Pirmą kartą tik būdamas 16 metų jį sutikau.

Vėliau sukūriau savo šeimą. Nesinorėjo, kad mano vaikai matytų tą nepriteklių. Norėjosi kažką geresnio vaikams suteikti. Tai, ko pats neturėjau. Nusikaltimus pradėjau daryti nuo 18 metų. Taip ir iki šiol važiuoju nusikalstamu keliu.

REKLAMA

Tai šis teistumas nėra pirmas?

Tikrai ne. Pirmą kartą sėdau 18 metų, dėl vagysčių.

Kada sukūrei šeimą?

Vaiko susilaukiau būdamas 18 metų. O susituokėme su žmona būdami 20 metų. Iš viso turiu 4 vaikus. Vyriausiam jau 14 metų, kitiems devyni, šeši ir trys metai. Vyriausias sūnus dabar jau supranta, kad jo tėtis sėdi kalėjime. O kiti dar nelabai.

Tai norėjai nusikalstamu būdu sukurti vaikams geresnį gyvenimą?

Taip. Kadangi ir patys su žmona sunkiai vertėmės, su darbais buvo sudėtinga. Kaune gyvenome. Vilijampolėje.

Kelintą kartą jau esi teistas?

Teistumas mano kriminalinėje biografijoje gal jau koks 20-tas. Tiesiog už grotų dabar jau sėdžiu ketvirtą kartą.

REKLAMA

Nuo 18 iki 31 metų. Kiek per tą laiką teko pabūti laisvėje?

Jau esu atsėdėjęs kažkur 11-12 metų. Laisvėje nedaug išbūdavau. Daugiausia apie 1,5 metų laisvėje išbuvau. Priežastys visada buvo tos pačios. Norėdavosi greitų pinigų.

Sakote, kad stengiatės dėl vaikų, bet jie juk jūsų taip ir nemato...

Taip. Kaip ir nematę jie tėvo. Suprantu dabar, kad neverti tie pinigai to laiko, kurį praleidžiu už grotų. Geriau jau su vaikai būti ir skirti jiems daugiau dėmesio. Kas iš to, kad čia esu. Norėdamas vaikams geresnio gyvenimo pasmerkiau save 11 metų.

Pravieniškių 2-asis kalėjimas, įstaigos teritorija

(64 nuotr.)

Pravieniškių 2-asis kalėjimas Aleksandras Savickis/Fotodiena

+60

Pravieniškių 2-asis kalėjimas Aleksandras Savickis/Fotodiena

FOTOGALERIJA. Pravieniškių 2-asis kalėjimas, įstaigos teritorija

+60

Kaip dažnai įkalinimo įstaigoje galite susitikti su artimaisiais?

Sudėtinga, nes šiuo metu nelabai yra kam palikti vaikų, todėl žmona negali dažnai aplankyti. Turime mažą vaiką. Mano mama irgi jau metuose, sesuo irgi dirba. Su žmona bendraujame toliau. Į paskutinį pasimatymą ji su vyriausiu vaiku buvo atvykusi aplankyti.

REKLAMA

Praleidai daug metų įvairiose įkalinimo įstaigose. Kaip keičiasi šios visuomenei retai plika akimi matomos vietos?

Labai daug pokyčių. Anksčiau, kai pirmą kartą sėdau, sąlygos buvo labai baisios. Dabar turime ir skalbimo mašinas, ir dušus normalius. Paprasčiausi dalykai, kurie įkalinimo įstaigoje labai daug reiškia. Nebereikia drabužių skalbti rankomis.

Į dušą anksčiau eidavo visas lokalinis sektorius, apie 200 žmonių. Tai dabar normaliau. Tik būrys eina, 12 žmonių. Alytuje būdavo pastoviai judesys. Ten vien narkomanai. Aš gyvenime nesusidūręs nei su narkotikais, nei su alkoholiu. Mano organizmas alkoholio visiškai nepriima.

O narkotikų nė karto net ir nebandęs. Anksčiau gal žolės esu parūkęs. Per gimtadienį, bet nepatiko. Pavyko atsilaikyti įkalinimo įstaigoje. Nebuvo paprasčiausiai poreikio.

REKLAMA

Tai sąlygos įkalinimo įstaigoje tikrai pagerėjo. Su tavimi dabar dirba pareigūnai, auklėtojai. To anksčiau nebūdavo. Tave anksčiau lygindavo su visais. Jei patekai už grotų, reiškia esi narkomanas ar dar kažkas.

O dabar to nebėra. Kai tu nevartoji ir tave laiko gyvuliu, pačiam būdavo labai nemalonu. Dabar galime išsakyti savo emocijas. Išgirstame pareigūnus, kurie nėra priešiškai nusiteikę nuteistųjų atžvilgiu.

Ar sunku tokioje vietoje išsikalbėti atvirai?

Anksčiau net negalvodavau, kad su kažkokiais psichologais bendrausiu. Aišku, gal to ir reikėjo, bet nerasdavau su kuo. Dabar einu į visokias programas, visur dalyvauju. Nėra lengva išsikalbėti su bet kuo.

REKLAMA

Kas jums yra sunkiausia įkalinimo įstaigoje?

Sunkiausia, kad negaliu matyti šeimos, vaikų. Praleidžiu jų gimtadienius. Tarp manęs ir šeimos yra tarpas. Sunku, kai supranti, kad negali jų aplankyti.

Kiek jums dar liko neatliktos bausmės?

Beveik trys metai. Anksčiau išeiti negalėsiu, nes mano atveju negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Buvau perkeltas į atvirą koloniją, bet tada pasišalinau. Ir apie 1,5 metų slapsčiausi. Neseniai mane surado.

Kaip vyko pabėgimas ir gyvenimas besislapstant?

Ką ten pasakoti. Perkėlė mane į atvirąją koloniją. Buvau tada gavęs tik 11 mėnesių bausmę. Po kelių dienų turėjo įsigalioti kitas nuosprendis ir būčiau vėl sugrąžintas į uždarą kalėjimo režimą. Dar šeimoje turėjau problemų. Norėjau padėti, uždirbti pinigų, kad jiems lengviau būtų. Todėl ir pasišalinau išėjęs į parduotuvę. Toks spontaniškas poelgis.

REKLAMA

Kur slapsteisi?

Anglijoje gyvenau. Paskui grįžau į Lietuvą. Su mikroautobusu. O išskridau su brolio pasu. Šeima buvo likusi Lietuvoje. Anglijoje išgyvenau metus, o grįžęs į Lietuvą dar apie pusmetį slapsčiausi.

Kodėl sugrįžai į Lietuvą?

Anglijoje dirbau, susitaupiau pinigų. Grįžau į Lietuvą, išvažiavome į Palangą, Šventąją. Ten pragyvenome visą vasarą su šeima. Vėliau grįžome į Kauną ir supakavo mane. Kuriozinė situacija.

Grįžome į Kauną, o žmona paliko savo dokumentus Šventosios viešbutyje. Tai važiavau tų dokumentų pasiimti. Tuo metu ten buvo policijos pareigūnai vietoje. Aš atėjau, sakau, kad žmona paliko dokumentus, o manęs pareigūnai paprašė savo dokumentą parodyti. Taip ir papuoliau, kai pasakiau, kad neturiu su savimi. Paėmė pirštų antspaudus ir sako, kad esi paieškomas. Kvaila situacija.

REKLAMA

Ar ramus buvo tas gyvenimas, kai teko slapstytis?

Ne, gyvenimas buvo įtemptas. Nuolatinė įtampa. Naktys bemiegės.

Ar tikiesi, kad šis teistumas bus paskutinis?

Galvoju, kad taip. Jau broliai, žmona, sakė stop. Gaučiau ir darbą išėjęs į laisvę. Broliai turi statybų įmones užsienyje. Žadu išvykti į Daniją. Pradžiai galvoju, kad be šeimos, o paskui ir juos atsivežti. Norėsis nuo visko pabėgti. Iš naujo pradėti gyvenimą. Norisi versti naują lapą.

Šiandien puikiai suprantu, kad būdamas už grotų labai daug prarandu. Anksčiau nebuvo tokių sąlygų suteikta, kad galėtume dirbti su savimi, jog gautume psichologų pagalbą.

Požiūris į mus, kaip į gyvulius, irgi pridėdavo savo. O dabar matai, kad dėl tavęs yra stengiamasi, tau padedama. O kai būdavai laikomas už gyvulį, tai išmušdavo iš vėžių. Jei ir norėdavai taisytis, jausdavai tą neigiamą spaudimą ir palūždavai.

REKLAMA

Kokią stambiausią vagystę įvykdei?

Daugiausia buvo vagystės, kur nedidelės pinigų sumos. Tik vienas atvejis, kai pasisavinome įmonės pinigus. Susidėjau su netinkamais žmonėmis. Kelias sąskaitas padariau ir likau vienas kaltas, kuris turi atsakyti. Turėjau ir po 10 tūkst., 20 tūkst. eurų sukčiavimo atvejų. Gal tie pinigai kažkiek šeimai ir padėjo, bet kas iš to – gyvenu atskirai.

Apie sukrečiančius gyvenimo išbandymus kalėjime ir laisvėje, daugiau žiūrėkite Edmundo Malūko romano motyvais kurtame draminiame seriale „Šiukšlyno žmonės“, tik per „Go3“ televiziją.

tarybinio kaimo vaikas

2024-02-10 21:54

mirus tėvui gyvenome tikrai sunkiai. 14 metų jau arti mokėjau. Sėjau ir akėjau. Net kaimynam. uždirdavau červoncą per pusdienį. Kolchozo arklius giminės laikė. Pievas dalgeliu. karvę melžiau. Viena karvė tai dar viena kolchoniko alga. Bet niekada mintis nekilo kad apvogti artimą ar tolimą. Tik tam kad geriau pagyventi. Tokius išgamas vagius ir sukčius ne į kalėjimą o į inkvizicijos naudotą narvą. Kuriame išsitiesti neįmanoma. Po dienos šuns balsu kauktų.

Atsakyti

tai

2024-02-10 20:41

kai nebelieka apie ka rasyti tai pradeda apie gyvenimo atmatas, kurie geri pasakoriai ir fantazuotojai, jei buvo taip blpgai, kam prisidirbai tiek vaiku skurst paleidai

Atsakyti

Viktoras

2024-02-11 10:33

O jis ten ne dėl kitų vyrų grįžta? Teko skaityti apie užsislėpusius gėjus, kurie specialiai grįžta į kalėjimą, kad vėl ir vėl linksmintųsi su kitais vyrais. Zonoje visi tai supranta. Laisvėje mėgautųsi savo žmona, o kalėjime gauna į smakrą besidaužančius kiaušus? Naktį dar ne tiek pavaro. Normalus vyras antrą kartą po to į kalėjimą jokiu būdu negrįžtų. O su šituo viskas aišku, ko jis ten grįžta.

Atsakyti

Skaityti visus komentarus (38)

REKLAMA

REKOMENDUOJAME

TOLIAU SKAITYKITE

rekomenduojame

TOLIAU SKAITYKITE

× Pranešti klaidą

Pažymėtos klaidos tekstas Jūsų komentaras

SIŲSTI

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Pravieniškėse kalinčio Artūro išpažintis: „Tik norėjau savo vaikams geresnio gyvenimo nei turėjau pats“