• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Nidos Poderienės teigimu, nereikėtų smerkti abiturientų dėl per menkų rezultatų, nes, pirmiausia, turime kuo pasidžiaugti – valstybinį egzaminą išlaikė dauguma jį pasirinkusių.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Nidos Poderienės teigimu, nereikėtų smerkti abiturientų dėl per menkų rezultatų, nes, pirmiausia, turime kuo pasidžiaugti – valstybinį egzaminą išlaikė dauguma jį pasirinkusių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas, dviejų lygių egzaminas. „Kadangi neišlaikius valstybinio egzamino abiturientui suteikiama galimybė laikyti mokyklinį, atsiranda nemažai tokių, kurie bando, nors ir turi žemą metinį dalyko vidurkį – 4, 5 balus, nes žino, kad turi antrą šansą“, - sakė N. Poderienė, remdamasi pernai metų egzaminų analize.

REKLAMA

Anot jos, sakyti, kad lietuvių kalbos egzamino rezultatai itin blogi negalima, nes iš visų laikiusiųjų valstybinį egzaminą, jį išlaikė 88 proc. moksleivių. Jau antrus metus moksleiviai, laikantys valstybinį egzaminą, turi rašyti rašinį, kuriame pademonstruoja savo gebėjimus sukurti argumentuotą, struktūruotą tekstą bei raštingumą. 

REKLAMA
REKLAMA

Achilo kulnas – literatūra ir pradinis ugdymas

„Kalbininkas Bronius Dobrovolskas sako, kad taisyklingai rašyti mokinys turi išmokti iki 14 metų. Taigi, analizuodami egzaminų rezultatus, čia matome kitas neraštingumo spragas, kurios yra pradinio ugdymo pasekmė“, - sakė N. Poderienė. Pasak specialistės, šiemet raštingumo vertinimas buvo šiek tiek sugriežtintas, tačiau reikalavimai vis tiek liko įveikiami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak N. Poderienės, Švietimo ministerija sulaukia nusiskundimų iš aukštųjų mokyklų dėl neraštingų studentų, todėl į moksleivių raštingumo didinimą yra kreipiamas titin didelis dėmesys. „Studentai turi būti pasiruošę rašyti bakalaurinius, magistrinius ir kitus rašto darbus. Be to, šie bendrieji gebėjimai, leidžiantys parašyti struktūruotą, argumentuotą, sklandų tekstą bus reikalingi gyvenime kiekvienam, nesvarbu kokią specialybę pasirinkusiam jaunuoliui“, - sakė specialistė.

REKLAMA

Pastebima, kad paskutinių metų abiturientų Achilo kulnas yra apsiskaitymo trūkumas. Vis dar daug studentų į egzaminą ateina neskaitę pagrindinių literatūros kūrinių, kuriais remiantis reikia rašyti rašinį. „Maironio, Putino, Škėmos ir kitų mūsų klasikų kūryba mokykloje yra dėstoma paskutinius dvejus metus ir, jei mokinys egzamine nesugeba nė vienu iš jų pasiremti, tai nieko keisto, kad egzamino jis neišlaiko. Svarbu suprasti, kad valstybinis egzaminas yra ir stojamasis, todėl jo reikalavimai yra aukštesni“, - sakė N. Poderienė.

REKLAMA

Metinis – 8, egzaminas – 30

Visgi susidaro įspūdis, kad brandos egzaminus laikiusieji prieš dešimtmetį priekaištų turėdavo nebent sau, tuo tarpu pastarųjų metų abiturientai vis dažniau skundžiasi sistemos, mokymo programų ir egzaminų užduočių netobulumu. Dažnas neslepia nusivylimo, kad turėjęs aukštą – 8-etą ar didesnį metinį dalyko balą, valstybiniame egzamine surenka vos keliasdešimt procentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mokinių, kurių semestro pažymiai stipriai prasilenkia su egzamino rezultatais, Nacionalinis egzaminų centras darbus peržiūri. Tačiau dažnai būna taip, kad raštingumas koreliuoja su turiniu. Žinoma, atskirus atvejus bus galima paaiškinti tik po atliktos analizės. Be to, šiais metais mokiniai galės peržiūrėti savo egzaminų darbus, taigi įvertinti rezultatus bus nesunku“, - sakė pašnekovė. Šiemet laikiusiems egzaminą pasiruošti ir nusiteikti, atrodo, buvo kiek lengviau dėl dar pernai metų rudenį paskelbtų vertinimo kriterijų.

REKLAMA

Egzaminu nesiekiama žlugdyti

Šiais metais valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikę moksleiviai galėjo rinktis vieną iš dviejų temų – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų; prie kiekvienos temos buvo pasiūlyta po tris autorius, kuriais galima remtis; žodžių rašybą buvo leidžiama pasitikrinti lietuvių kalbos žodyne. 500 ženklų tekste gimtąja kalba rašantiesiems buvo leidžiama padaryti ne daugiau 12 rašybos ir ne daugiau 14 skyrybos klaidų. Tautinių mažumų mokyklų moksleiviams buvo leidžiama iš viso padaryti ne daugiau 42 klaidų.

REKLAMA

„Valstybė yra suinteresuota, kad mokyklą baigę žmonės būtų raštingi, būtų kultūros žmonėmis. Rūpi, kad jauni žmonės mokėtų rašyti savo tekstą, pasitikėdami savo kalba, jausdami atsakomybę ir mokydamiesi. Egzaminas yra tam, kad mokinys parodytų savo stipriąsias puses, o ne tam, kad būtų pagautas nemokantis vieno ar kito žodžio rašybos“, - sakė N. Poderienė.

Jau dvejus metus vykdomas kriterinis, o ne norminis vertinimas (vertinant mokinių pasiekimus nelyginant su kitų mokinių) rodo, kad egzaminų rezultatai toli gražu neblogėja. Iki 2013 m. 100 balų už valstybinį lietuvių kalbos egzaminą gaudavo 1 proc. mokinių, šiemet šis rodiklis pasiekė 1,23 proc. Pasak N. Poderienės, vienas pagrindinių švietimo programos prioritetų yra būtent lietuvių kalbos ugdymo stiprinimas, kuris yra sistemiškai įgyvendinamas, tačiau rezultatams pasiekti reikia laiko. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais pasiektas mokinių skaitymo gebėjimų pagerėjimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų