Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.
Kartu su mobiliųjų šaudymo komandų įgula keliaujame maršrutu, kuriuo beveik kiekvieną naktį skraido rusų kamikadzės – bepiločiai dronai. Saulėlydžio fone kovotojai dėlioja ginklus, su kuriais kitą naktį šaudys į „paukščius“, skrendančius bombarduoti Ukrainos miestų. Ant pikapų – stambaus kalibro kulkosvaidžiai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Jie sukasi, veikia 360 laipsnių kampu. Tai pilnas vaizdas, galime dirbti bet kuria kryptimi. Galime ir pakelti šį ginklą“, – komentavo priešlėktuvinės patrankos operatorius Hasanas.
Tai vienas iš labiausiai paplitusių zenitinių kulkosvaidžių ne tik Ukrainoje, bet ir užsienyje. Senos konstrukcijos automobilyje įrengta moderni termovizinė aptikimo ir nutaikymo sistema. Operatorius taikinį mato per ekraną – realiuoju laiku.
„Tai sena konstrukcija, ji buvo pagaminta Sovietų Sąjungos laikais. Ji buvo skirta numušinėti lėktuvus ir vidutinio dydžio žemai skrendančius taikinius. Dabar ją daugiausia naudojame prieš „šahedus““, – teigė Hasanas.
Anksčiau šios 115-os atskirosios mechanizuotosios brigados kariai dirbo Lymano kryptimi. Ten, savo numuštus trofėjus jie perdavė muziejui, o čia, Charkivo srityje, jie kuria naują istoriją. Danguje sklando daug priešo žvalgybinių dronų, tačiau prioritetiniu taikiniu išlieka „šachedai“.
„Suprantame, kad jų galutinis taškas yra kažkur ten, kur mūsų civiliai gyventojai. Jie juos leidžia beatodairiškai. Tad didžiausia motyvacija neleisti jiems pasiekti tikslo“, – konstatavo priešlėktuvinės patrankos operatorius.
Kaip keitėsi rusų taktika per karo metus?
Per karo metus rusai gerokai patobulino savo bepiločius orlaivius – jų greitis padidėjo iki 200 kilometrų per valandą. Priešlėktuvinių pabūklų šauliai turi tik 10-30 sekundžių numušti taikinį. Dažniausiai bepiločiai orlaiviai paleidžiami bangomis, ne išimtis ir ši naktis. Kariai per navigacijos sistemą aptinka dronų artėjimą, ir netrukus virš netoliese esančių laukų pasigirsta nemalonus garsas, primenantis mopedo variklio birbimą.
Be termovizoriaus įžiūrėti šahedus danguje beveik neįmanoma. Okupantai pakeitė taktiką. Anksčiau jie dronus paleisdavo gana žemai, stengdamiesi manevruoti aplink vandens telkinius ir miškus, tačiau dabar jie juos leidžia kuo didesniame aukštyje. Tokiu atveju nei sunkusis kulkosvaidis, nei priešlėktuvinis pabūklas negali pasiekti taikinio.
„Šaudant į tokius taikinius tokiame aukštyje paprastai tikimės stebuklo – o kas jeigu? Tačiau tikrai negalėsime jų nušauti, jei nebandysime. Jei nešaudysime, negalėsime nieko numušti. Kadangi kulkosvaidis nėra visai tikslus ginklas, mūsų užduotis yra sukurti kulkų debesį, kuris skristų ta kryptimi“, – tikino priešlėktuvinių raketų būrio vadas Rikas.
Ukrainos kariai įsitikinę, kad jų bepiločiai perėmėjai gali būti daug veiksmingesni prieš šahedus ir bet kokius kitus Rusijos bepiločius orlaivius. Ukrainos kariuomenė jau turi tokios patirties. Kovotojai tikisi, kad artimiausiu metu mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema iš esmės pasikeis.
„Prasideda bepiločių era. Taip pat ir oro gynybos srityje. Taip, kaip FPV dronai medžioja pėstininkus, taip ir danguje dabar, mano manymu, prieš šahedus yra efektyviausi perėmimo dronai“, – tvirtino Hasanas.
O Rusija „šahedų“ gamybą nuolat didina ir juos tobulina, įdeda galingesnius variklius ir didina kovinę dalį nuo 50 iki 90 kilogramų. Ukrainos žvalgybos duomenimis, per dieną okupantai pagamina apie 170 „šahedų“. Tai leidžia jiems vienu metu paleisti šimtus dronų į visą Ukrainą ir tokiu būdu perkrauti oro gynybą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
