Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi vilnietė skaitytoja Rasa (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri sako nežinanti, kaip gintis kregždžių, kurios jau įsikūrusios šalia kaimynų. Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje biologinės įvairovės ekspertas Gintaras Riauba pasidalino patarimais, kaip elgtis, jei nenorime turėti jų kaimynystėje.
Lizdus suka ant šiurkščių sienų
Į redakciją laišką atsiuntusi skaitytoja Rasa sako ne taip seniai atsikrausčiusi į naujus namus, tačiau aplinkinių butų balkonuose lizdus jau spėjo susukti kregždės. Moteris sako nežinanti, ko griebtis, nes bijo, kad greitai ir pačiai teks susidurti su tokia pačia bėda.
„Prieš kelerius metus atsikraustėme į ganėtinai naują Vilniaus mikrorajoną. Gyventi čia patinka, aplink įsikūrusios šeimos su mažais vaikais, ramybė, patogus susisiekimas. Tik štai yra viena bėda, kuri užklumpa kiekvieną pavasarį – kregždės.
Jos suka lizdus visur aplink, matau juos pas kaimynus priešais, matau jų lizdus ir balkone virš galvos prie kitų kaimynų langų.
Bijau, kad laikui bėgant ateis eilė ir mūsų langams. Ką daryti, kaip jų apsiginti? Jos tiesiog varo iš proto“, – rašo skaitytoja.
Biologinės įvairovės ekspertas G. Riauba pastebi, kad Lietuvoje aptinkamos dvi kregždžių rūšys – šelmeninės ir langinės. Būtent langinės kregždės ir pamėgo lizdus sukti ant daugiabučių, namų sienų.
„Tai yra kregždžių rūšis, kuri lizdus suka namo pastogėse, pastatų išorėje, po stogu. Dažniausiai susiranda ramesnę vietą, kuri yra tinkama, siena turi būti pakankamai šiurkšti, prie kurios būtų galima prilipinti lizdo pagrindą ir toliau lipdyti lizdelį“, – pastebi ekspertas.
Šelmeninės kregždės dažniau sutinkamos kaimo vietovėse, nes savo lizdus suka ūkinių pastatų viduje. Tiesa, jų jau galima aptikti ir miestuose, nuo šurmuliuojančių vietų labiau nutolusiuose pakraščiuose.
Kregždes galite atbaidyti
Kregždės į Lietuvą po žiemos sugrįžta gegužės mėnesį, vasaros pradžioje, o pakankamai atšilus orams, jos pradeda dėti kiaušinius – tuomet ir prasideda didžiausias gyventojų galvos skausmas.
„Paprastai masinis jų sugrįžimas susijęs su ryškesniu oro atšilimu, jis daugiau nulemtas fenologiškai, bet pats kiaušinių dėjimas ir veisimosi sezono pradžia susijusi su maisto gausa. Jeigu pavasaris šaltas, kaip šiemet, jos lizdelius tvarko, bet kiaušinių nepradeda dėti, kol gerokai neatšyla, neatsiranda gausiau skraidančių vabzdžių – būsimo jauniklių maisto“, – aiškina G. Riauba.
Biologinės įvairovės ekspertas pabrėžia, kad prevencija yra geresnis pasirinkimas nei lizdų daužymas, tokį elgesį jis vadina neatsakingu ir nehumanišku.
Jei jūsų namo pastogėje yra vieta, kuri gali būti patraukli kregždėms sukti lizdus, galite imtis veiksmų, kad šios ieškotų kitos vietos lizdui:
„Toje vietoje, kur kregždės suka lizdus, galima įrengti priemones, kurios atbaidytų arba trikdytų kregždes, nesukeltų patikimos aplinkos įspūdžio. Paprastai toje vietoje žmonės pritvirtina plastikines, blizgančias, čežančias juosteles ir to pakanka, kad kregždės ten nesuktų lizdo.“
Jei norite gyventi darnoje su gamta, tačiau nenorite, kad paukščiai įsikurtų virš langų, galite patys iškelti lizdą kregždėms ten, kur jos jums netrukdytų ir neterštų aplinkos.
„Iš prieinamų priemonių – betono, medžio drožlių, pjuvenų mišinio padaromas skiedinys, nulipdomas lizdas, panašus į kregždės lizdo formą ir pritvirtinamas prie pastato sienos, pastogėje, tokioje vietoje, kur mums netrukdytų – nuošaliau, svarbiausia, ne virš įėjimo, kur tikrai gali trukdyti nuolatinis, kad ir nedidelis, teršimas“, – rekomenduoja ekspertas.
Kregždės – svarbi bioįvairovės dalis
Jei kregždės jau įsikūrė kaimynystėje ir didžiausia problema yra jų jauniklių ekskrementai, po lizdu pritvirtinkite lentelę, ant kurios kauptųsi nešvarumai – taip apsaugosite ir paukščius, ir fasado švarą:
„Rekomendacijose nurodoma, kad lentelė turėtų būti maždaug 20 centimetrų pločio, ji turėtų šiek tiek išsikišti už lizdo krašto, kad sulaikytų jauniklių ekskrementus.
Nuo paties lizdo lentelė turėtų būti kiek žemiau, galime taikyti tą pati 20 centimetrų kriterijų, nes papildoma atbraila, jeigu ji bus per arti lizdo, kregždes gali trikdyti. Tad ji turėtų būti ne arčiau kaip 20 centimetrų nuo lizdo, o paprastai rekomenduojama tvirtinti net ir gerokai žemiau – pusės metro, metro atstumu nuo lizdo.“
G. Riauba taip pat pataria, kaip elgtis, jei matote nukritusį kregždžių lizdą su jaunikliais jame – tikrai nereikia jų auginti ir prižiūrėti patiems, pakanka pakelti kuo arčiau lizdo, įdėti į, pavyzdžiui, plastikinę dėžutę žemais kraštais. Jaunikliai patys prisikvies juos maitinančius tėvus arba kitas suaugusias kregždes, kurios maitina ne tik savo, bet ir svetimus jauniklius.
Vis dėlto, biologinės įvairovės ekspertas primena ir tai, kad kregždės nėra priešės, priešingai, jos padeda apsiginti nuo vabzdžių, kurie ima lįsti į namus atšilus orams.
„Tai labai švarūs paukščiai, jie labai minimaliai kontaktuoja su žeme, nešvariais paviršiais ir jokių parazitų į mūsų namus jos neatneša.
Priešingai, jos sugaudo daug vabzdžių, kurie mums yra nemalonūs – uodų, musių, mašalų. Tai yra pagrindinis kregždžių maistas ir jeigu norime savo aplinkoje gyventi ramiau, nekentėti nuo vabzdžių, kregždės yra mūsų sąjungininkės šioje kovoje“, – primena Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje biologinės įvairovės ekspertas G. Riauba.
