Etnologas Libertas Klimka, sako, kad jam ir pačiam teko girdėti, kad pietinėje Lietuvos pusėje galima pamatyti gerves, o pajūryje – daugybę įvairiausių sugrįžusių sparnuotų giesmininkų. Visgi, toks ankstyvas jų grįžimas nėra įprastas.
„Paukščiams įprasta sugrįžti kovo mėnesį ir yra net atskiros kalendorinės datos, kurios turi paukščių vardus. Pavyzdžiui, kovo 4-oji yra kovarnių arba varnėnų diena, kovo 10-oji – keturiasdešimties paukščių diena, kai mažieji giesmininkai grįžta, kovo 17-oji – pempės diena, o pagaliau kovo 25-oji – gandrinės“, – sako L. Klimka.
Šilumos teks palaukti
Ir nors gali atrodyti, kad kartu su paukščiais sugrįš ir šiluma, tačiau, deja, yra priešingai:
„Jeigu paukščiai nesilaiko šių terminų, dažniausias senolių pastebėjimas yra, kad pavasaris bus ilgas ir šaltas. Šiluma greitai neateis.
Per Šv. Kazimiero dieną yra toks pasakymas: „Kiek giesmelę savo vieversys tęsia, tiek dar sniego prisnigs“. Jeigu paukščiai nesilaiko terminų, šiluma į Lietuvą grįš labai palaipsniui ir atšilimo teks gerokai palaukti. Balandis dar tikriausiai bus vėsokas ir šaltas“, – aiškina etnologas.
Patys paukščiai nebijo šalčio, nors sniegas ir sukels sunkumų maitinantis. Ir nors paukščiai jau gali pradėti sukti savuosius lizdus, žmonėms dar pirmuosius sėjos darbus teks atidėti, kol ateis šiltesni orai.
