Specialistų teigimu, šiais metais daugiau dėmesio sulaukia kitos Europos šalys, o didelė dalis abiturientų galimai nuspręs niekur nekeliauti iš viso ir studijas pradėti Lietuvoje. Užsieniečiams stojimai į aukštąsias mokyklas visame pasaulyje prasideda kiek anksčiau nei mums įprasta Lietuvoje.
Abiturientai, norintys kitą rudenį išvykti mokytis į Jungtinę Karalystę (JK), savo prašymus universitetams pateikti privalo iki sausio 15 d. Kai kuriose kitose Europos šalyse, tokiose kaip Olandija, Danija ar Suomija stojimo procesas kiek vėlesnis – jis tęsiasi iki kovo-balandžio mėnesių.
Tiems, kurie svajoja studijas pradėti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), susigriebti reikia dar anksčiau – ten kai kurios aukštosios mokyklos naujų stojančiųjų prašymų nebepriima jau nuo spalio mėnesio.
Studijų užsienyje konsultantai pripažįsta, jog ateinantis ruduo gali būti kiek kitoks nei įprastai – kasmet tūkstančius studentų iš Lietuvos priimanti JK griežtina studijų finansavimo sąlygas, o dėl pandemijos nuolatos besikeičianti situacija visame pasaulyje būsimiems studentams kelia baimę dėl ateities.
Anglija praranda populiarumą
JK jau ne vienerius metus buvo viena populiariausių šalių, pritraukianti didžiausią skaičių studentų iš Lietuvos. Laisvai mokėdami anglų kalbą, ten tautiečiai galėdavo rinktis iš daugiau nei 40 tūkst. studijų programų, o ir mokėti už mokslą nereikėdavo – studijų kainą padengdavo paskolos, kurias grąžinti reikėdavo tik po studijų ir tik tuo atveju, jei mėnesinis atlygis būdavo didesnis nei 1,4 tūkst. eurų.
Po „Brexito“ situacija kiek pasikeitė – nuo 2021 m. rudens studentai praranda galimybę gauti valstybinę paskolą. Organizacijos „Kastu International“ vadovas Artur Jefimov sako, jog dėl šios priežasties norinčių šioje šalyje studijuoti skaičius sumažėjo kone penkis kartus.
„Šiam momentui matome tikrai labai ženklų kritimą stojimų anketų, palyginus su praėjusiais metais, tuo pačiu metu. {...} Dabar studijos, priklausomai nuo universiteto, gali kainuoti nuo 9 tūkst. iki 13-14 tūkst. svarų sterlingų per metus. Reikia tuos pinigus turėti iš karto ir susimokėti“, – aiškina A. Jefimov.
Be viso to, norintys studijuoti JK dabar turės gauti ir specialią studento vizą. Tam bus reikalingas priėmimo laiškas iš universiteto ir depozitas – pusė pirmų studijų metų kainos.
„Jeigu nesumokės šitų pinigų, tai vizos negauna. Studijos tampa brangios, yra daug kitų alternatyvų Europoje, kur studijos yra pigesnės ir patrauklesnės“, – aiškina studijų užsienyje ekspertas.
Populiariausios Europos šalys – Olandija bei Danija
Pasak A. Jefimov, tie, kuriems Anglija atrodo per brangi, dabar daugiau dėmesio skiria šalims su geresne studijų ir pragyvenimo finansavimo sistema. Vienos tokių – Olandija ir Danija. Pastarojoje studijos yra nemokamos, Olandijoje kainuoja tik kelis tūkstančius eurų per metus, o ir tą pačią sumą galima pasidengti su valstybės suteikiamomis paskolomis.
„Be to, Danijoje ir Olandijoje yra tokia sistema, jeigu dirbantis studentas ne tik studijuoja, bet ir dirba – jis gauna paramą iš valstybės. Ta parama gali siekti Danijoje 850 eurų į mėnesį, Olandijoje – nuo 300 iki 1 tūkst. eurų.
Žmonės sveria savo galimybes, ką jie sau gali leisti – Olandiją, kur tu važiuoji, gali pasiimti paskolą, nemokėti už studijas ir dar gauti paramą ar važiuoti į Angliją, kur reikia iš karto susimokėti 9 tūkst. svarų“, – pasakoja „Kastu International“ vadovas.
Jo teigimu, tarptautinėje erdvėje kalbama, jog tokių šalių kaip Danijos, Vokietijos ar Norvegijos studentų skaičius Anglijoje kitąmet nukris 50-60 proc. Pats A. Jefimov prognozuoja, jog studentų iš Lietuvos skaičius kris dar drastiškiau – net 90 proc.
Visgi, mąžta ne tik norinčių studijuoti JK skaičius, bet ir bendras susidomėjimas studijomis svetur. A. Jefimov nuomone, tai gali būti ir pandemijos pasekmė.
„Be abejo, yra tos baimės pas visus. Žmones, kurie stojo į užsienį nuo 2020 m. rugsėjo, pandemija užklupo kai jie jau buvo praėję stojimo procesą, gavę priėmimo laiškus. Jiems reikėjo apsispręsti – važiuos ar nevažiuos. Tikrai buvo tokių žmonių, kurie išsigando ir nevažiavo, kiti dėl finansinių problemų atsisakė.
Galvojome, kad bus daug blogesni rezultatai, bet kaip pamatėme rugsėjį, atkritimo buvo, tačiau dauguma jaunimo, kurie tikrai norėjo ir buvo motyvuoti, išvažiavo ir pradėjo studijas“, – aiškina pašnekovas.
Daugiau galimybių ir Amerikos aukštosiose mokyklose
Lietuvių studentų netrūksta ir JAV. Kaip sako akredituota studijų Amerikoje konsultantė, VšĮ „Studijos ir karjera“ vadovė Žaneta Savickienė, „Brexitas“ tik dar labiau skatins jaunuolius ieškoti alternatyvų.
Nors bendras į užsienį stojančiųjų abiturientų skaičius šiemet mažesnis, susidomėjimas studijomis būtent JAV esą netgi kiek išaugo.
„Pagal tai, ką mes matėme, kiek laikė stojimo egzaminus, jis (stojančiųjų skaičius – aut. past.) turėtų kažkiek padidėti. Kasmet mes turime šiek tiek daugiau nei 300 stojančiųjų, tai nėra daug. Šiais metais galime pasiekti ir viršyti 400. Tai irgi nėra daug. Aš manau, kad dar daugiau jų bus sekančiais metais, kai visi suvoks, kad JK užsidarė“, – aiškina studijų konsultantė.
Jos teigimu, norintys studijuoti JAV neturėtų išsigąsti didelių kainų už mokslą ar sudėtingų stojimo procesų, mat viskas yra gerokai paprasčiau nei gali pasirodyti.
„Universitetai turi didžiulę tarnybą, kuri yra atsakinga ir už studentų priėmimą ir už tų studentų galimybes mokėti su kaina studijų. Tie garsūs universitetai, vadinama „vijoklių lyga“, jie visi turi aklą priėmimą. Būsimasis studentas yra svarstomas nežiūrint jų finansinių galimybių, jeigu jis įstoja į tą aukštąją mokyklą tikrai aukštais akademiniais reitingais, jam mokėti nereikia, nes pasirūpina fondai, kurie dengia tuos visus dalykus", – apie stojimo į JAV aukštąsias mokyklas procesus pasakoja Ž. Savickienė.
Ji pripažįsta, kad sudėtingiausias dalykas stojantiesiems – finansavimo ieškojimas. Tačiau čia į pagalbą pasitelkiamos įvairios stipendijos, o ypatingų gabumų studentams neretai taikomos įvairios išlygos.
„Suderinamas šeimos galėjimas mokėti su tomis tikrai žvėriškomis kainomis. Ypatingai gabus studentas jis moka tiek universitetui, kiek jo šeima nerizikuodama savo gyvybe gali mokėti.
Labai turtingos šeimos vaikas įstojęs pirmu ar antru numeriu moka, tarkime, 60 tūkst. į metus, o studentas iš Lietuvos, kurio šeima gali mokėti 10 tūkst. dolerių per metus, jis gauna 50 tūkst. priedą, kuris leidžia gabiam žmogui ten studijuoti“, – aiškina studijų Amerikoje ekspertė.
Pilnesni bus ir Lietuvos universitetai
2020 m. ruduo gana sėkmingas buvo Lietuvoje įsikūrusiems universitetams ir kolegijoms – fiksuoti didžiausi įstojusiųjų skaičiai per pastaruosius ketverius metus.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, praėjusiais metais įstojusieji į universitetus sudarė 11,7 tūkst. studijų sutarčių. Tai yra tūkstančiu daugiau nei 2019 m.
A. Jefimov pripažįsta, jog kol kas dabartinės tendencijos veda link to, kad kitą rudenį Lietuvos aukštosiose mokyklose ir vėl bus fiksuojami rekordiniai stojančiųjų skaičiai.
„Kitais metais yra tikimybė, kad Lietuvos universitetams bus teigiamas poveikis. Bus daugiau studentų arba bent jau panašus skaičius, kaip ir šiais metais. Faktas“, – sako jis.
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas mano, jog kol kas prognozuoti ateinančio rudens skaičius dar kiek per anksti, tačiau norinčių studijuoti skaičiui ir toliau augant, tikriausiai bus galima tikėtis ir tam tikrų pokyčių švietimo srityje.
„Atsakymų praktiškai neturiu, nes pokyčius lems ne samprotavimai, o politiniai ir finansiniai sprendimai. Panašu, kad studijų kaina augs, valstybės finansuojamų vietų mažės, bet gal tik neliks tuščių vietų, kaip lieka kasmet?
Realesnis vaizdas turėtų susiformuoti per sausio mėnesį. Apie planuojamus pokyčius, siekius geriau gali informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes mes laukiam 2021 metams skirtų teisės aktų, o dar nėra net laukiamų teisės aktų projektų“, – teigia P. Žiliukas.
