Oksana Pikul-Jasaitienė pasakoja, jog jos šeima sausio mėnesį turėjo atsisveikinti su mylimu augintiniu ir kurį laiką apie naują gyvūnėlį net nesvajojo: „Jam buvo 19 metų. Kažkurį laiką net pagalvoti nenorėjome apie jokį kitą šeimos draugą. Tačiau kartą pas kolegę pamačiau labai gražų katiną. Radau veislyną, susirašėme su juo ir paprašėme kačiuko.
Lytį ir atspalvį rinkosi Dominykas. Norėjo būtinai pilko, asfalto spalvos rudakio berniuko. Tėtis šito kačiuko – Europos čempionas. Sulaukėme, kol katinėliui sukaks 3.5 mėnesio, jis paskiepytas, tvarkingi dokumentai, čipuotas, teko tik nuvažiuoti į Kauną ir pasiimti“.
Oksana teigia, jog Ralfas – nuostabaus charakterio augintinis: „Turiu dabar du vaikus namie. Teko girdėti, kad šios veisėjos katinukai – labai gerai išauklėti, jos veislyne labai aiškios taisyklės, tam tikra eiga, kaip katinukas turi būti prižiūrėtas.
Po to, kai parodžiau naują šeimos narį socialiniuose tinkluose, atsiliepė daug žmonių, kurie taip pat turi šios veislės katinus ir visi labai patenkinti“, – katinėliu neatsidžiaugia moteris.
Pasak moters, Ralfo atsiradimas namuose – puiki proga išmokyti sūnų rūpintis kitu: „Vaikai turi pajusti tą rūpestį, švelnumą, mokėjimą prižiūrėti. Toks dalykas kaip augintinis namuose auginant vaikus yra labai geras dalykas, dėl to, kad vaikai jaučia tą jausmą, kai turi kažkuo rūpintis, prižiūrėti, jausti šiltus jausmus.
Aš pati esu katinų mylėtoja, jau daugybę metų gyvenu su katinais, man tai – didelis malonumas“.
O kaip į naują šeimos narį reagavo Simas Jasaitis? Pasak Oksanos, su katinėliu jie greitai tapo neišskiriami: „Vyrai gal kitaip į gyvūnus reaguoja nei mes, bet Simas Ralfą labai myli ir prižiūri, žaidžia, myluoja. Nėra nieko gražiau nei vyrai prižiūrintis mažus kačiukus. Iš pradžių sakė, kad geriau būtų šuniukas, tačiau dabar geriausi draugai“.
Paklausta, kaip sugalvojo augintiniui vardą, Oksana patikina – vardas Ralfas jam duotas dar veislyne. „Mes jį vadinam Meška“, – juokiasi moteris.
Oksana Pikul-Jasaitienė juokauja, jog Ralfas turi itin gerą apetitą. Dėl to jau yra tekę patirti ir kuriozų. Pasak jos, katinuko sveikata ir sveika mityba ji itin rūpinasi: „Jau bandė ant stalo lipti paragauti keptos vištos, nes apetitas katinėlio kaip mažo vaiko. Ir juokėmės ir mokinome, kad valgomasis stalas – žmonių reikalas, kad ir kaip skaniai kvepėtų.
Man veisėja parašė visą jo racioną, ten ne tik kačių maistas, bet ir putpelių kiaušiniai, varškytė, jogurtukas be saldiklių ar net žalia mėsytė. Ir, aišku, tam tikri vitaminai besivystančiam katinukui. Man labai svarbi jo sveikata“.
