Prieš porą metų Lietuvą apskriejo istorija, kai italas apkaltino I. Salą pagrobus jų vaikus. Po to vyko ilgas teismų maratonas, kurie baigėsi nepalankiai Ingai.
Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai vykdo Ingos Sala (gim. 1985 m.) ir jos mažametės dukters Agatos Sala (gim. 2020 m.) paiešką. Moteris kartu su dukra išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo.
Prokuroras: mamos su dukra pasigedo prieš mėnesį
Pasak Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Andriaus Braso, tyrimas pradėtas liepos 4 dieną, kai Italijos pilietybę turintis tėtis kreipėsi negalintis susisiekti su moterimi ir dukra. Prokuroras priduria, kad tėtis siekia susigrąžinti vaiką.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas liepos 4 dieną, kai kreipėsi mergaitės tėvas, kad negali susisiekti ir nežinoma buvimo vieta – tiek mamos, tiek vaiko. Dėl to ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
O ikiteisminio tyrimo duomenimis, šalia vyksta procesas kurį laiką, dėl vaikų perdavimo tėvui. Vienas vaikas buvo perduotas, o dėl kito aktyviai vykdomas perdavimo procesas“, – sako A. Brasas.
„Buvo teismo nutartis, kuri įpareigojo gražinti į Italiją gyventi vaikus ir lygiagrečiai yra baudžiamoji byla teisme dėl sutarties nevykdymo. Tai manome, kad tas dingimas yra susijęs ir su kitais procesais“, – teigia A. Brasas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai vykdo Ingos Sala (gim. 1985 m.) ir jos mažametės dukters Agatos Sala (gim. 2020 m.) paiešką. Moteris kartu su dukra išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo.
Asmenis, žinančius jų buvimo vietą, mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 700 606 00, 8 700 648 00 arba 112, arba el. paštu [email protected], [email protected]
Su italu susilaukė dviejų vaikų – po skyrybų išgirdo nepalankų teismo sprendimą
Kaip skelbia Viešojo intereso gynimo fondas, Inga Sala su sutuoktiniu italu, gyvendama Lietuvoje ir Italijoje, susilaukė dviejų vaikų.
Prasidėjus skyrybų procesams, Inga su vaikais parvažiavo į Lietuvą. Jos sutuoktinis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas leidimo grąžinti vaikus į Italiją nurodydamas, kad šeima gyveno Italijoje, o mama vaikus į Lietuvą išsivežė savavališkai.
Vilniaus apygardos teismas tokį tėvo prašymą atmetė. Teismas savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad nors šeima daugiausiai gyveno Italijoje, tačiau vaikai jau yra adaptavęsi Lietuvoje.
Sau palankaus sprendimo I. Sala, suprantama, neskundė. Tačiau sprendimą apskundė vaikų tėvas. Atsikirsdama į nagrinėjamą apeliacinį skundą, I. Sala nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šeimos pagrindinė gyvenamoji vieta buvo Italijoje, o ne Lietuvoje, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą atsisakydamas išduoti leidimą grąžinti vaikus į Italiją.
Kaip skelbia Viešojo intereso gynimo fondas, netikėtai Lietuvos apeliacinis teismas viską apvertė aukštyn kojom: jis panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė išduoti leidimą grąžinti vaikus į Italiją. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, kadangi kasacija Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tokio pobūdžio bylose negalima.
Problema buvo ta, kad apeliacinis teismas atsisakė vertinti I. Sala papildomus argumentus dėl jos ir vaikų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje motyvuodamas, kad ji pati neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris jai buvo palankus. Pripažinus sutuoktinių gyvenamąją vietą Italijoje, automatiškai nutrūko I. Sala Lietuvoje inicijuota santuokos nutraukimo byla, ir santuokos nutraukimo procesas buvo pradėtas Italijoje.
Italijoje Ingai buvo paskirtas valstybės advokatas, kuris teismo posėdžio išvakarėse atsisakė jai atstovauti, tačiau į teismo posėdį nuvyko. Todėl teismo posėdis nebuvo atidėtas, o jame abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Italijoje. Tuoj po šio sprendimo priėmimo Ingai buvo paskirtas kitas advokatas. Tačiau paskutinę sprendimo apskundimo dieną advokatas atsisakė parengti apeliaciją nurodydamas, kad jis nepritaria tokio sprendimo ginčijimui.
Kaip pažymi Viešojo intereso gynimo fondas, I.Sala atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Advokatas Saulius Dambrauskas, atstovaudamas I. Sala interesus, bandė atnaujinti procesą byloje pasinaudodamas numatyta tokia teisine galimybe. Taip pat kreipėsi ir į Generalinę prokurorę prašydamas pasinaudoti jai suteikta teise dėl proceso atnaujinimo. Tačiau Generalinė prokurorė pasinaudoti šia savo teise pagrindo neįžvelgė, o Vilniaus apygardos teismas Advokato prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Taip pat bandymas apskųsti šį Vilniaus apygardos teismo atsisakymą atnaujinti procesą byloje Lietuvos Apeliaciniam teismui buvo nesėkmingas. Dėl galimo I. Sala žmogaus teisių pažeidimo advokatas I. Sala vardu pateikė peticiją Europos Žmogaus teisių teismui. Deja, 2021-12-09 iš šio teismo gautas pranešimas Ingai Sala tapo galutiniu: „Europos Žmogaus Teisių Teismas, posėdžiaujant vienam teisėjui, nusprendė šį pareiškimą paskelbti nepriimtinu”.
Štai, kokia tvarka galioja, kai vienas tėvų išvyksta su vaiku
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba komentuoja, kad vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį, reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo. Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme.
Tokiais atvejais, su vaiku gyventi į kitą šalį siekiantis išvykti tėtis ar mama turi kreiptis į šalies, kurioje gyvena, teismą su prašymu leisti išsivežti vaiką gyventi į kitą šalį be antrojo iš vaiko tėvų sutikimo. Tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį, vaiko išvežimas yra laikomas teisėtu.
Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o Tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.
Per praėjusius 2022 m. vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.
2021 m. buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. 2020 m. – 20 prašymų dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 18 – dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą. Sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas.
„Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus.
Dažniausios priežastys, kodėl vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, tai tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po išsiskyrimo vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko. Deja, abiem atvejais nukenčia vaikas“, – rašoma komentare.
Tam, kad vaikas neprarastų ryšio su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, būtinas abipusis supratingumas ir bendru sutarimu priimtos sąlygos, leidžiančios vaikui matytis, bendrauti ir lygiaverčiai jausti abiejų tėvų įsitraukimą į jo gyvenimą. Nors konfliktai skyrybų metu yra neišvengiami, labai svarbu dėl vaiko gerovės stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų.
Kai tėvams nepavyksta patiems rasti abi puses tenkinančio sprendimo, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, vaiko teisių gynėjai pasiruošę tarpininkauti ir padėti tėvams – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai.
Tėvų motyvavimas susitarti, rasti sprendimus, geriausiai atliepiančius vaiko poreikius, tarpininkavimas sudarant bendravimo su vaiku tvarką, dažniausiai padeda tėvams išgirsti vienam kitą, išspręsti nesutarimus, bent iki to laiko, kol minėtą tvarką patvirtina teismas.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Kilus klausimams kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
