Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Maisto prekių ir žemės ūkio organizacija paskelbė pranešimą, kad pasaulį užklupo maisto produktų krizė, kuri vis gilės. Dėl šios tendencijos linkstama kaltinti besivystančias šalis, nors būtent jos dėl krizės pradeda kentėti pirmosios.
Pastaruoju metu pasaulio žiniasklaida vis daugiau naujienų paskleidžia iš maisto prekių frontų. Antai iš JAV pranešama, kad mėsos kainų augimas verčia visuomeninio maitinimo įmones – nuo restoranų iki greitojo maisto tinklų, kaip „McDonald's“ – didinti kainas. Ir tai tokiu metu, kai amerikiečiai, ribodami vartojimo išlaidas, daugiausia maitinasi greitojo maisto užkandinėse (ne veltui vienintelė Amerikos kompanija, kurios akcijų kursas 2008 metais ne tik katastrofiškai nenukrito, o priešingai, gerokai pakilo, buvo būtent „McDonald's“).
Pipirų badas
Žinios iš Indonezijos išsiskyrė pranešimais apie neregėtai pabrangusius raudonuosius pipirus – būtiną vietinių patiekalų komponentą, natūraliai apsaugantį nuo užkrato ir virškinamojo trakto ligų. Negalėdami įpirkti pipirų, vietos gyventojai apskritai negali dėti kokių nors priedų į valgį. Beje, ir be raudonųjų pipirų brangimo Indonezijoje maisto problema itin aštri, nes smarkiai brango visi maisto produktai. Sausį metinė infliacija Indonezijoje sudarė šaliai neįprastus 7 proc., tad vietos valdžia atšaukė visus importuojamų maisto produktų muito mokesčius (tikimasi taip paskatinti pirmiausia pipirų importą).
Nesaldi cukraus kaina
Iš Bolivijos pranešama, kad cukraus stoka ne tik 64 proc. padidino jo kainą, bet ir paskatino įvesti cukraus prekybos pagal korteles sistemą. Irake ši sistema pradėta naudoti jau anksčiau (cukrų pagal korteles perka 60 proc. irakiečių), bet valdžia jau negali aprūpinti gyventojų ir miltais – juos tenka pirkti laisvojoje rinkoje. Per pastaruosius du mėnesius Irake miltai pabrango trigubai: anksčiau miltų maišas (50 kg) Irake kainavo 10 tūkst. dinarų (22 litus), o dabar – 30 tūkst. dinarų (66,3 litus). Maišas cukraus Irake pabrango nuo 34 JAV dolerių (86,7 litų) iki 47 JAV dolerių (119,85 litus).
Lietuvoje žmonės patys paskubino cukraus kainų augimą – staiga padidėjus paklausai, natūraliai pakilo ir kainos. Nei prekybininkai, nei gamintojai tokio cukraus paklausos augimo viduryje žiemos, t. y. ne vaisių ir uogų konservavimo laikotarpiu, logiškai paaiškinti negali – tik pasklidusiais gandais apie būsimą dvigubą brangimą.
Vieną krizę įveikė kita
Daugiau nei prieš savaitę JTO Maisto prekių ir žemės ūkio organizacija paskelbė, kad dabartinės maisto produktų kainos nuo 1990 metų pasiekė patį aukščiausią lygį. Būtent prieš dešimtmetį jos pradėjo pamažu augti. Organizacijos vadovo Jacko Dafoe teigimu, „augančios maisto produktų kainos ne tik didina politinę riziką – jos jau atvedė prie neramumų daugelyje pasaulio valstybių.“
Ekspertai primena, kad 2007–2008 metais pasaulis išgyveno vieną maisto produktų krizę, kuri pasireiškė stulbinančiu maisto produktų kainų augimu. Tačiau tuomet, kainoms kritus, krizė baigėsi. O kainos krito dėl to, kad užgriuvo finansų krizė.
Kaip sakė Crisas Delgado, Pasaulio Banko žemės ūkio specialistas, „2008 metais buvo visai kitokia krizė nei dabar. Tuomet sparčiai augo vos kelių rūšių grūdinių kultūrų kainos. O augo jos todėl, kad išankstiniai grūdų, kaip ir naftos sandoriai, buvo sudaromi spekuliacinėmis kainomis. Šiuo metu beprotiškai brangsta ne tik grūdai, bet ir vis kiti maisto produktai.“
Kainos mažės po 2–3 metų
Įdomu, kad dabar brangsta net ta produkcija, kuria neprekiauja pasaulio biržos. Remiantis JTO ekspertų išvada, dėl dabartinės krizės kaltos besivystančios šalys – Kinija, Indija, Rusija ir Brazilija. Jų poreikis vis labiau auga ir jis nesumažės tol, kol kainos neišaugs iki kosminių aukštumų.
„Vis daugiau besivystančių šalių gyventojų pajamos auga, vadinasi, jie vartoja brangesnį maistą, kuriam sunaudojama daugiau žemės ūkio produkcijos“, – pastebi konsultacinės kompanijos „IHS Global Insight“ ekonomistai.
„Prireiks nemažai laiko, dviejų ar trijų metų, kol pasaulio maisto pramonė patenkins paklausą“, – teigia Gerardas Laine'as.
„Manau, kad dėl rekordinio maisto produktų stygiaus pasaulyje prireiks gerokai didesnių nei dabartinės kainų, kurios padėtų besivystančiose šalyse bent kiek pristabdyti kainų šuolį ir paakintų žemdirbius kardinaliai padidinti pasėlių plotą“, – pastebi Husseinas Alidina, investicinio banko „Morgan Stanley“ žaliavų analitikas.
FAKTAI: parama badaujantiems
Pasaulyje yra apie 900 mln. badaujančių žmonių.
Jungtinių Tautų Organizacijos Maisto prekių ir žemės ūkio organizacija paramą maisto produktais teikia šalims, nukentėjusioms nuo karinių konfliktų ir gamtos stichijų.
2009 metais 75 šalims buvo skirta 4,6 mln. tonų maisto produktų.
Šalys donorės paramą dažniausiai teikia per įvairias humanitarines organizacijas. 2009 metais JAV skyrė paramos už 2,2 mlrd. dolerių.
Kovoje su badu aktyviai dalyvauja pasaulinio lygio žvaigždės. Airių atlikėjas Bono 1985 metais dalyvavo koncerte „Live Aid“, kuris rinko lėšas alkstantiems Etiopijoje.
Pats įspūdingiausias renginys – serija koncertų „Live 8“ – įvyko 2005 metais. Tuomet „G8“ lyderiai pažadėjo Afrikos šalims padidinti paramą iki 25 mlrd. dolerių.
