Butą Ispanijos kurorte, Alikantėje, prie pat Viduržemio jūros dar prieš kelerius metus nusipirko šiaulietė Lina. Iš balkono matosi jūra, girdisi, kaip ošia bangos, o apačioje išsirikiavusios kavinukės, kur ryte galima pasimėgauti gardžia kava ir pusryčiais. Lina butą pirko kaip investiciją, nuomai, tačiau ir pati atostogauti ten atvažiuoja bent du kartus per metus. Moteris pasakoja, kad pasirinko Ispaniją dėl šilto klimato, jūros ir gerų nekilnojamojo turto kainų.
„Kainos nėra tokios, kaip pas mus Lietuvoje pajūrio zonoje, tas ir nulemia turbūt“, – pasakoja šiaulietė Lina Tumavičienė.
Dabar Lina dairosi dar vieno buto, taip pat Alikantėje.
„Ketinu, šiek tiek didesnį, vis dėlto galvojant apie ateitį, kad gal reikės gyventi kažkada, galima dar daryti prielaida, kad po 10 metų gyventi ten, viskas labai paprasta, daug paprasčiau nei būna Lietuvoj, tai ieškomės dar didesnio vieno“, – sako Lina.
Lietuvė, Alikantėje vadovaujanti nekilnojamojo turto agentūrai, pasakoja, kad vien šiame mieste nuo karo pradžios pardavimai smarkiai suaktyvėjo, būstų lietuviams parduoda kasdien.
„Visą laiką buvo populiaru, visad lietuviai važiavo, atostogavo ir įsigydavo NT. O nuo karo paskelbimo momento lietuviai pradėjo apie 50 proc. daugiau važiuoti į Alikantės apskritį, tai kitų regionų ir nežinau, ar važiuoja, į Alikantės apskritį labai važiuoja. Kas įvyko ketvirtadienį, kai paskalbė karo situaciją, mes šeštadienį ir sekmadienį turėjom labai daug užklausų, mums skambino kas 5 minutes žmonės, labai sutrikę, visi norėjo atvažiuoti, dauguma atskrido pas mus, ir išsinuomavo būstus ir radėjo stipriai pirkti turtus“, – teigia „IS Real Estate“ vadovė Sonata Norkienė.
Kad lietuviai puolė pirkti butus Ispanijoje pasakoja ir konsultacinės įmonės, dirbančios su 10 ispaniškų Nekilnojamojo turto agentūrų, vadovė. Visgi dažniausiai tautiečiai būtus perka kaip antrąjį turtą, nuomai, esą pradėjo lyginti kainas Palangos pajūryje ir Pietų Europoje, ir Pietų Europoje jos buvo gerokai žemesnės.
„Negaliu atsakyti už visą Ispanijos pakrantę, ji yra labai ilga, tūkstančiai kilometrų smėlio paplūdimių ir mes dirbame Kosta Blanka pakrantėje. Tai ji yra dar vis populiari, kainos pradėjo tik dabar kilti, tai koronos pasekmė, kad rinka buvo stagnuojanti. Dabar pradėjo masiškai kainos kilti, karinė situacija prisidėjo“, – kalba „Advera“ vadovė Aušra Burnienė.
Nekilnojamojo turto ekspertas tik patvirtina, kad, kad lietuvių susidomėjimas būstais užsienyje yra dėsningas, nulemtas būtent didelių kainų Lietuvoje. O karas tapo dar viena papildoma priežastimi.
„Atsiranda ne tik lietuviai, bet ir iš užsienio agentūrų. Iš pietų šalių, iš Bulgarijos, pavyzdžiui, yra iniciatyvų, kai kviečia, investuokit, atvažiuokit, pirkit būstą, nes jis ten yra 3 kartus pigesnis nei Lietuvos pajūry. Tai tų iniciatyvų yra įvairių ir, manau, kad tas domėjimasis buvo dėsningas, o dabar karo kontekste, tas domėjimasis turi dar daugiau logikos, nes žmonės dabar apie antrų namų segmentą gali galvoti ne tik kaip apie kažkokią poilsio vietą, bet galbūt tai gali tapti ir išsigelbėjimu šeimos nariams, artimiems, nes mes esam arti to fronto, atsiranda papildomų argumentų“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, norint pirkti būstą užsienyje reikėtų gerokai pasverti kokiu tikslu tą darai. Esą pirkti vien poilsiui, jei būstas negeneruotų grąžos paprasčiausiai neapsimoka.
„Jei tai investicija nuomai, tai ko gero tas kurortinis NT šiltuose kraštuose gali būti laikomas tikrai investicija, juolab pietinės ES šalys – Italija, Ispanija, Graikija, ekonomiškai yra nustekentos, ir NT ten tikrai nėra toks brangus, tai reiškia, kad nupirkus tą NT jį galima išnuomoti ir gauti grąžą, skirtingai nuo mūsų pajūrio, kur šiandien NT kainos tikrai yra neadekvačios“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Ekonomistas sako, kad investuojant į nekilnojamąjį turtą užsienyje svarbu žinoti ir šalies subtilybes. Pavyzdžiui, Ispanijoje gana plačiai paplitęs savavališkas neapgyvendintų namų perėmimas, vadinamasis skvotinimas, kai negyvenamuose namuose apsigyvena žmonės, kuriuos vėliau labai sunku išprašyti – teismo procesai gali užtrukti ilgus metus.
„Tai bet kokiu atveju, jei darome investiciją į NT jis turi būti prižiūrėtas, tai arba patys turėtume ten gyventi, ar samdyti administratorių, kuris prižiūri, nuomoja, valo, tvarko sutartis ir pan. ir tos paslaugos yra plačiai prieinamos“, – sako M. Dubnikovas.
Tad nekilnojamojo turto pirkėjai turi apsvarstyti visas galimas rizikas, kad vėliau turtas netaptų našta.
