Anot sociologų, kadangi gimstamumas mažėja, o bendras Lietuvos žmonių amžius eina senyn, tai, kad Lietuvoje artimiausių metų atsiras dešimtys tūkstančių įvairių rasių ir religijų žmonių – neišvengiama.
Harbhajanas Vilniuje prieš 10 metų įkūrė savo verslą. Turi savo parduotuvėlę, kurioje prekiauja įvairiausiomis indiško maisto prekėmis – miltais, prieskoniais, saldumynais, arbatomis. Pasakoja, kad prieš dešimtmetį atvyko į Lietuvą kaip turistas, tačiau šalis jį sužavėjo ir nusprendė čia pasilikti. Mat žmonės čia labai taikūs ir draugiški.
„10 metų čia gyvenu ir galiu pasakyti, kad tai viena iš saugiausių vietų gyventi bet kam. Ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Pradėjau savo verslą čia, jaučiau, kad čia, Lietuvoje, nėra nė vienos indiškos parduotuvės. Taigi pagalvojau, kodėl gi neatidarius indiškos parduotuvės?“ – kalba Indijos pilietis Harbhajan Singh Bagga.
73-ejų indas planuoja ir toliau Lietuvoje vystyti savo verslą. Senolio žmona Indijoje mirė, vaikai gyvena Anglijoje, o jis čia jau turi ir draugų, ir verslas sekasi neblogai.
„Viskas gerai, bet nei labai gerai, nei labai gerai. Pragyvenimui užtenka“, – sako Harbhajan.
Verslininkas sako, kad vienintelis minusas Lietuvoje jam – maistas. Bet esą ir tai ne problema, mat mėgstamą maistą sau pasigamina iš indiškų produktų, kuriais prekiauja. Visgi kelis mėgiamus lietuviškus patiekalus turi.
„Aš esu vegetaras. Man nelabai patinka lietuvių maistas, bet išimtis – šaltibarščiai be kiaušinio. Ir kartais cepelinai be mėsos. Šiuos du dalykus labai mėgstu“, – pasakoja Harbhajan.
Harbhajanas – vienas iš 2 tūkstančių Lietuvoje dirbančių indų. Bendrai Lietuvoje šiuo metu yra įdarbinta 131 tūkstančių trečiųjų šalių piliečių.
Daugiausia ukrainiečių – jų dirba 53 tūkstančiai. Baltarusių – 46 tūkstiai. Kiek mažiau – Rusijos, Kirgizijos, Uzbekistano, Indijos bei kitų tautybių piliečių.
O greitu metu užsieniečių Lietuvoje gali atsirasti gerokai daugiau. Mat demografinės krizės problema Lietuvoje tampa vis opesnė. Turint omenyje, kad ukrainiečiai, pasibaigus karui, grįš į tėvynę, spragos darbo rinkoje turės būti užpildytos.
Parlamentaras, liberalas Raimundas Lopata sako, kad jo vadovaujamas parlamento Ateities komitetas Seimui teiks rezoliucija su demografinės padėties gerinimo planu. Plane išdėstyti tikslai bus susiję su geresnėmis sąlygomis šalyje kurtis naujoms šeimoms. Taip pat – trečiųjų šalių piliečių pritraukimas.
„Bet čia kalbame apie reguliuojamą migraciją. Tai reiškia, kad ją vykdant reikėtų atsižvelgti į tas trečiąsias šalis, kurių piliečiai mums artimesni civilizaciniu požiūriu, ir vykdyti migracijos politiką jų atžvilgių, pritraukiant kaip darbo jėgą, ar kaip talentus. Kalba apima ir baltarusius, ukrainiečius, kai kurias Lotynų Amerikos, Azijos valstybes, sąrašas gali būti ir ilgesnis“, – teigia R. Lopata.
Štai, ką apie tai mano lietuviai:
„Pirmoj eilėj turėtume susigrąžinti tuos, kurie išvyko, sudaryti sąlygas, kad norėtų grįžti. O kad atvyktų kitų šalių piliečių, tai taip, juk esam demokratiška šalis. Bet tikėtis, kad čia visi taip ir dirbs, ypač iš trečiųjų šalių... Nepasakyčiau, kad jie linkę labai stipriai dirbt, kad nebūtų taip, kad jie netaptų mūsų pašalpiniais.“
„Visada yra geriau, kai daugiau įvairiausių kultūrų, nes Vilnius – kultūros miestas, tai manau, kad viskas yra gerai.“
„Nereikia mums jokių užsieniečių. – Kodėl? – Reikia savus raginti, kad gimdytų.“
„Nemanau, kad reikia drausti, bet gal nereikia skatinti. Gal reikia pažiūrėti, kaip žmones paskatinti pasilikti čia, lietuvius. Pagerinti ekonominę situaciją.“
„Nemanau, kad kažkas labai blogai būtų. Aišku, skatint gimstamumą tikrai reikia.“
JT prognozės skelbia, kad po 3 dešimtmečių Lietuvoje gyvens 600 tūkstančių mažiau žmonių. O štai, tarkime, prieš 30 metų, 1990 metais, Lietuvoje gyveno 3,8 mln. žmonių. Bet net jei liktume su 2,2 mln. gyventojų, anot sociologės – tai ne vienintelė problema.
„Didžioji mūsų bėda, žinoma, ir ta, kad turime mažėjančią jauno amžiaus gyventojų populiaciją ir tuo pačiu augančią vyresnių žmonių dalį bei mažėjančią darbingų gyventojų dalį“, – sako sociologė Aušra Maslauskaitė.
Kitaip sakant, pritrūks dirbančių ir uždirbančių pensijas gausėjantiems pensininkas. Tad reikėtų skatinti ir gimstamumą bei sudaryti geresnes sąlygas grįžti iš šalies iškeliavusiems lietuviams grįžti. Bei susirūpinti sveikatos ir mirtingumo problema.
„Neišvengiamai Lietuvoje mes matysime daugiau skirtingų rasių, skirtingų religijų žmonių. Ir turėtume būti tam pasiruošę, turime keisti visuomenės nuostatas. Nes esame visuomenė, kuri turi pakankamai nemažai klaidingų įsitikinimų apie tai, kokie tie kiti žmonės iš kitų kultūrų, religijų“, – teigia A. Maslauskaitė.
„Turime pakeisti mąstymą ir nebijoti pritraukti įvairiausių tautybės žmonių“, – kalba Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
O parlamentaras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad kitataučių pritraukimas turėtų būti paskutinis būdas, kuriuo bandoma spręsti demografijos krizės problemą.
„Save gerbianti valstybė, kuri turi ambiciją, migraciją, imigraciją naudoja demografinėm problemom spręsti tik kaip patį paskutinį kelią. Prieš tai dar turim išnaudoti visus kitus kelius“, – sako L. Kasčiūnas.
Esą plačiau atveriant durtis imigrantams, reikia suvokti rizikas ir tai, kokią įtaką tai padarys visuomenei. Mat daugeliui Europos šalių, žengimas liberalesniu migracijos politikos keliu, nusisuko prieš jas pačias – persibraižė politiniai žemėlapiai, išaugo nusikalstamumas, darbo užmokesčiai buvo dempinguoti.
