• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kokios esam, tokios ir būsim

Nes mums labai gerai,  primena  Lietuvą valdančios partijos vis garsiau pakeitimų reikalaujantiems piliečiams, pradėdamos ruoštis naujo Seimo rinkimams. Nors jie įvyks dar tik už  keturiolikos mėnesių, tačiau  vasara  ir politikų atostogos  jų apdūmojimui pats tinkamiausias  laikas, o susiprivatintos gražių ežerėlių pakrantės - puikiausia  vietovė susibūrimams. Tad kodėl  tokiomis sąlygomis nepasinaudoti? Bet pasiruošimui juk bus dar viena vasara, o prieš tai - ir ruduo, ir žiema, tad kodėl taip skubėti?

REKLAMA
REKLAMA

Ilgai iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuneš, sako liaudies išmintis. O to kepsnio šunelis jau lyg ir  tyko, kaskart vis  piktesniu balsu suniurnėdamas. Tad geriau pradėti  jį  čirškinti  anksčiau. Jeigu jau ir dabar ne per vėlai? Nes daug metų po Lietuvą skrajojantis nepasitenkinimas Seimo veikla  ir jame vyraujančiomis  partijomis su  metai iš metų  tais pačiais įgrisusias vadais, po kiekvienų  rinkimų į “savo” kėdes grįžtančiais dėl nepriklausomybės pradžioje susikurtos ir tvirtai įsigalėjusios tokiai užmačiai palankios rinkiminės sandaros, jau kaupiasi  į labai rimtą ieškojimą kokios nors  kitos išeities. Per pavasarį įvykusius savivaldybių rinkimus plačiai nuskambėjo visuomeninio sambūrio “Kitas pasirinkimas” siūlymas griauti šią sandarą balsuojant prieš visus.

REKLAMA

Dabar jo vadovas žymus  politologas docentas Vytautas Radžvilas Seimui vadovaujančias šiandienes partijas jau visiškai nurašo. Tarp jų nė kokių skirtumų neįžiūrėdamas, šis įžvalgus politologas visas jas suplaka į vieną, jo paties nomenklatūrine pavadintą, partiją  ir kaip atsvarą  jai siūlo burti visiškai naują politinį telkinį.Turbūt šios užuominos ir atsiliepia  tokiu skubiu  “nomenklatūrinikų” sujudimu. Kas gi norėtų šį sotų politinį lovį  atiduoti kam nors  kitam? 

REKLAMA
REKLAMA

Norim būti tokie, kokie esam, išlaikyti tai, ką turim, ryškėja  jų  vadovų nusiteikimas. Ir jeigu mums kyla koks nors pavojus,  pasipriešinimas - visomis jėgomis, vos ne kumščiu  trenkia jie.

Tačiau ar toks pavojus iš tikrųjų  yra? Juk kalbos apie pakeitimus neprasidėjo  nei vakar, nei šiandien. Kai kurios  jau net  pasenę. Ar taip pat  negali pasenti ir dabartinės? Įskaičiuojant ir Vytauto Radžvilo siūlymą, beje, ne pirmą ir turbūt ne paskutinį. Juk pas mus jau taip įprasta:  daug kalbėti, bet mažai, o dažniausiai nieko nedaryti. Tačiau šį kartą gali būti ir kitaip. Taip  leidžia manyti ir pačių partijų keisti politiniai žaidimai ir dėl jų  griežtesnis aplinkos žodis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daug ką nustebino socialdemokratų  ir konservatorių nei šioks, nei toks susimetimas po vienu vyriausybės stogu, pastariesiems joje net nedalyvaujant. Tai, be abejo, įgalino Radžvilą  grūsti  jas abi į vieną nomenklatūrinį maišą (“Virš Lietuvos – vienpartinės  sistemos šešėlis”, “Amerikos lietuvis” psl.30; 2007 7  28). Kazimieros Prunskienės, Viktoro Muntiano ir Romualdo Ozolo sutūpimas į vieną gūžtą rodo baigiamas trinti ideologines  ribas. Kam jos, jeigu neveda į valdžią – liudija mums čia minimų penkių partijų mąstysena. O kai kurie kiti veiksmai jau kelia  abejones net jų  bei jų sudarytų valdžių demokratiškumu, nusidriekiančiu net iki Prezidentūros.

REKLAMA

Į tai jau ir užsienis atkreipė dėmesį. Europarlamentaras Aloyzas Sakalas pasigedo demokratijos  prezidento laikysenoje  svarstant  Policijos generalinio komisaro Grigaravičiaus prasižengimą su  įstatymu, o norvegas politologas Svenn Arne Lie, ištisus metus Lietuvoje išgyvenęs ir valstybės  įstaigų veiklą stebėjęs, jų demokratiškumą jau labai kritiškai vertina.

REKLAMA

“Pirmiausia į akis krenta tai, kad Lietuvos politikai silpnai suvokia, kas yra demokratija. Toks  politinis luošumas lemia sprendimus. Juk pagrindinė demokratijos vertybė - idėjų  kova. Atstovaujantieji skirtingų visuomenės grupių interesams ir idėjoms  turi susitarti, kad galėtų priimti visus daugiau ar mažiau  tenkinančius sprendimus. Lietuvos didžiausia bėda, kad nėra nė vienos partijos, kuri atstovautų konkrečios visuomenės grupės interesams. Partijos greičiau  remiasi savo vadovais ir tenkina atitinkamų finansinių  grupių norus. Akivaizdu, kad  Lietuvos žmonių  siekiams politinėje sistemoje nėra vietos” -  teigia  šis žymus norvegas.  (DELFI, 2007  7  30).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į šį aptarimą verta atsižvelgti rimtai . Jam patvirtinti pavyzdžių - daugybė. Kai kurie iš jų pirštu  net į diktatūrą duria. Tai parodo ir daug kartu mano rašiniuose minėtas vadovų  nesiskaitymas  su žmonių siekiais. Pagal Lietuvos Konstitucijos nurodymą pusė Seimo narių išrenkami partijų sąrašais. Juos sudaro ne partijų nariai kuriuo nors demokratiniu keliu, bet Vilniuje susispietę jų vadovai, į narius net dėmesio nekreipdami. Pirmaisiais įsirašo save, artimuosius bendradarbius, prie valdžios lovio besiveržiančius klusnius  paslaugūnus ir, partijai  surinkus įstatymais reikalaujamą nuošimtį balsų, per ją  lengvai grįžta  į Seimą. Didesnį nuošimtį surinkusi, partija į Seimą atsiveda daugiau sąrašinių. Šalia to, ne koks nors demokratinis vyksmas, bet  irgi partijų vadai kandidatus parenka ir vienmandatinėm apygardom. Taigi ir jose išrinkti seimūnai turi būti  klusnūs partijų vadovybėms. Ir taip yra nuo pačių pirmųjų  nepriklausomybės dienų. Seimui vadovauja tie patys  politikai, jų pačių  kruopščiai “pasigamintų” paslaugūnų  palaikomi “iš apačios”, o oligarchų  tūkstantinių - “iš viršaus”. Ir neatrodo, kad  čia kas nors  pasikeistų.  Anksti sujudę  partijų vadai tokį  pastovumą stengsis užtikrinti visomis jėgomis ir, ko gero, jau čia minėtų oligarchų  litais. Ir kas jiem neleis?

REKLAMA

Šiandienės apklausos rodo dabar Seime esančių trijų partijų pranašumą, būsimame Seime partijų sąrašais galinčių laimėti po 20 -25 vietas. Dvi iš jų, socialdemokratai  ir konservatoriai, tupi Seime nuo Lietuvos valstybės atkūrimo pradžios, o trečioji, liberalai demokratai, naujesne “ateivė”, tačiau  savivaldybių rinkimuose pasirodžiusi kaip rimta varžovė dviem čia minimom “amžinojom”. Pridėję dar po keliolika socialdemokratų ir konservatorių, išrinktų  vienmandatėse apygardose, galėsime ramiai  miegoti. Mus liūliuos  tie patys veidai. Jų dauguma “tvarkys” Seimą, o per jį - ir vyriausybę, kaip savo namus. Ir kas jiems taip daryti neleis? Vytautas Radžvilas? Bet jis jau seniai galėjo suvokti, kad jo “paklodiniai” rašiniai nereiškia nieko. Ir jo siūlomai naujai, jo paties pavadintai “Pilietinei”, partijai suburti reikia ir geros organizacijos, ir daug darbo, ir daug  pinigų. O kol kas visa tai ne tik nėra, bet ir nenusimato šaltinio, iš kurio  būtų galima šių gėrybių pasisemti.

Bet… Sakykim  įvyko  kažkoks stebuklas: nauja Pilietininkų  partija  įsteigta. Tokia, kurios  Radžvilas nori, ir eina į rinkimus. Kokią rinkimų sandarą ji pasirinks? Kaip ji suburs  kandidatus,  pagal kokią atranką, kas tą  atranką atliks, kokiu būdu kandidatus ji siūlys rinkėjams, kaip jie turės balsuoti? Ar tos partijos veikloje bus vietos Lietuvos  žmonių siekiams? Tokios, kurios pasigedo norvegas politologas Svenn Arne Lie dabartinėje Lietuvos  politinėje sandaroje? Bet jeigu  tų čia minimų naujovių ir į jas panašių nebus, o toji nauja partija veiks dabartinės sandaros rėmuose ir pagal dabartines taisykles, nuo rinkimų pradžios iki kėdės Seime, tai kuo ji skirsis  nuo dabartinių 35 partijų? O jeigu bus kuriama nauja rinkimų sandara, tokia, kurioje būtų vietos ir Lietuvos žmonių siekiams,  tad ar nevertėtų pirma sukurti ją ir bandyti įgyvendinti dabartinių partijų veiklos ir ypač rinkimų lauke. Juk rinkimų sandarą vis tiek reikės keisti, nes Konstitucinis Teismas esamą  pripažino nekonstitucine, tad, ta proga pasinaudojant, kodėl nepergalvoti ir  nepertvarkyti jos iš pačių  pagrindų. Pertvarkyti taip, kad joje būtų vietos kiekvieno Lietuvos žmogaus siekiams. Gal tada visi partiniai reikalai pasisuks taip, kad ir Vytautui Radžvilui, beje, ir ta  kryptimi pradėjusiems sukti kitiems. atpuls noras naujas partijas steigti. Gal tada ir dabartinės vyraujančios nebedrįs moti į mus ranka su šūkiu: „patriūbykit  mums, kokios esam, tokios ir būsim“. Ir nebe jos mus, piliečius, valdys, bet  veiks pagal mūsų nurodymus. Gal tokia  išeitis būtų parankesnė, lengvesnė  ir patikimesnė? 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų